Socialinių tinklų bumo pradžioje internautai skubėjo skelbti klasikinių interneto svetainių eros pabaigą. Kovo mėnesio „Brandwatch“ duomenimis – iš 3,17 mlrd. viso pasaulio interneto vartotojų net du trečdaliai – 2,3 mlrd. – naudojasi socialiniais tinklais, o beveik visi pasaulinio garso prekių ženklai turi po dvi ir daugiau paskyrų. Vis dėlto, nei verslas, nei fiziniai asmenys neskuba atsisakyti savo interneto svetainių – kasmet jų kiekis padidėja 25–30 proc.
„Interneto svetainės ir toliau išlieka pagrindiniais „namais“ virtualiame pasaulyje. Ryškiausiai pasikeitė tik pačių vartotojų elgesys ir poreikiai – šiandien vartotojai svetainėse talpina daug daugiau turinio – nuotraukų, video
Arvydas Štrausasmedžiagos, kuria interaktyvią veiklą, – pastebi UAB „Interneto vizija“ vadovas Arvydas Štrausas. – Taip elgtis leidžia išaugusi interneto ryšio sparta ir duomenų perdavimo srautai, tad klientai jau įprato aktyviai – čia ir dabar – bendrauti su virtualiais lankytojais ir tikisi, kad visos sistemos veiks nepriekaištingai ir niekada nepritrūks serverio resursų.“
Anot eksperto, interneto svetainės išlieka nepakeičiamos dėl trijų pagrindinių priežasčių. Pirmoji – daug paprastesnis svetainių kūrimas ir valdymas, tapęs prieinamu kiekvienam vartotojui be didesnių išlaidų ar specialių žinių. Dabar svetaines gali kurti bet kas – net neįgudęs vartotojas per 15 minučių nesunkiai sudėlios svetainę iš standartinių elementų.
Kita vertus – nuolat tobulėja ir profesionalūs įrankiai, programuotojams leidžiantys žymiai greičiau sukurti tiek paprastas, tiek įspūdingas ir funkcionalias interneto svetaines. Tam dažniausiai naudojamos populiarios turinio valdymo sistemos – „WordPress“, „Drupal“, taip pat programinio kodo karkasai, kaip „Symfony2“, „Laravel“ ir kiti.
Antroji interneto svetainių nemarumo priežastis – ilgesnė išliekamoji vertė negu dienos ritmu gyvenančios socialinių tinklų paskyros, kur žinutės greitai pasimeta naujienų sraute ir užsimiršta. „Interneto vizijos“ vadovas pripažįsta, kad dalis tinklaraštininkų persikraustė į socialinius tinklus, nes jie geriau pritaikyti momentiniam bendravimui, minčių, pasisakymų, naujienų sklaidai. Tačiau jei tinklaraštyje kuriamas turinys yra vertingas, turi išliekamąją vertę ir tikėtina, kad bus įdomus ne vieną dieną – tuomet patogiau jį patalpinti tam skirtoje svetainėje.
„Socialiniai tinklai turi savo funkciją – suburti bendruomenę ir palaikyti ryšį su ja, todėl jie papildo svetaines, bet nepakeičia jų. Norint, kad kuriamas turinys išliktų, būtų skaitomas ir po mėnesio, metų ar net kelių, socialinių tinklų chaosas tampa rimtu minusu. Tokiu atveju geriau kurti svetainę, tinklaraštį arba suburti bendraminčius vis naujų formų įgaunančiuose internetiniuose forumuose“, – mano A. Štrausas.
Trečiasis pranašumas – galimybė struktūruoti pateikiamą informaciją, padėti vartotojui greitai ir intuityviai rasti reikiamas žinias. Dažniausiai dalį asmens arba įmonės publikuojamų duomenų sudaro naujienos, aktualijos, o dalį – stabili, tačiau reikalinga ir svarbi informacija, kuri turi būti visada po ranka.
Vis dėlto, interneto svetainės taip pat nėra amžinos. Pagal bendrovės statistiką, vidutinis svetainių gyvavimo laikotarpis yra 3 metai. Vėliau ateina laikas arba iš esmės perdaryti svetainę, arba ją uždaryti, arba palikti tik kaip archyvinius duomenis. Vis augančio skaičiaus „numirusių“ svetainių, kurių jau kelis metus niekas neatnaujina, A. Štrausas nesureikšmina – svetainė gyva tol, kol yra reikalinga skaitytojams ar šeimininkams. Tuo tarpu šmaikštaujantys internautai net sudarinėja linksmus nebeveikiančių, bet nepamirštų svetainių top‘us ir vėl prikelia jų istorijas.
