Pasak psichologų, laisvalaikio pomėgiai yra vienas geriausių būdų, kaip po sunkios darbo dienos toliau negalvoti apie darbinius reikalus ir atsipalaiduoti. Hobis – sveikos emocinės sveikatos šaltinis, todėl vis daugiau lietuvių ieško įdomių laisvalaikio veiklų, kurias siekia paversti net savo verslu.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG vadovas Tomas Mackus pastebi, kad fiziniai asmenys yra itin aktyvūs registruodami .lt domeno vardus interneto svetainėms, tinklaraščiams, el. parduotuvėms, el. paštui. Labai dažnai domenas reikalingas žmogaus hobiui internete reprezentuoti.
„Šiuo metu iš viso yra registruoti daugiau kaip 238 tūkst. domenų, iš kurių – 102 tūkst. valdo Lietuvos ir užsienio fiziniai asmenys, pasirinkę .lt domeną įvairioms veikloms ar verslui. Tai sudaro net 42 proc. nuo visų .lt domeno turėtojų ir ši dalis išlieka stabili augant Lietuvos internetui – didėjant lietuviškų interneto svetainių, tinklaraščių ir el. parduotuvių skaičiui. Tai reikėtų turbūt sieti su taip pat augančiu individualia veikla užsiimančių asmenų skaičiumi, kurie aktyviai registruoja domenus ir kuria interneto svetaines“, – pastebi T. Mackus.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, individualią veiklą vykdančių asmenų skaičius per dešimtmetį kone padvigubėjo nuo 127 tūkst. 2014 m. iki 243 tūkst. 2023 m. KTU Interneto paslaugų centro DOMREG duomenimis, fizinių asmenų Lietuvoje registruotų .lt domenų per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo nuo 58 tūkst. iki 84 tūkst.
Idėją padiktavo hobis
Statybų verslą vystantis kaunietis Paulius Kazakevičius niekada nebuvo abejingas savo laisvalaikio pramogai – žvejybai. Pasitelkęs KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokyklą baigusį sūnėną sukūrė interneto svetainę žvejonė.lt, kurioje siūlomos žvejybos kelionės.
„Visą gyvenimą esu aistringas žvejys, dalyvauju įvairių Lietuvos ir užsienio žvejų draugijų veikloje, todėl sugalvojau kurti interneto svetainę, kurioje galėčiau patarti kitiems važiuoti žvejoti į Viduržiemio jūrą.
Nors šiuo metu turiu statybų verslą, tačiau mano širdis – žvejyba, todėl svajoju kažkada baigti sunkų statybų verslą ir pasinerti į hobį, kuris taptų ir darbu. Žvejybos kelionės yra unikali pramoga, o šiai tematikai internete dėmesio nedaug, tad mano hobis ir poreikis informacijai apie žvejybą jūroje paskatino imtis žvejybos kelionių svetainės žvejonė.lt“, – pasakoja žvejys P. Kazakevičius.
Unikalus lietuviškas interneto vardas
Pasirinkęs domenui unikalų lietuvišką Klaipėdoje tekėjusio upelio Žvejonė ir populiaraus žuvies restorano pavadinimą žvejys savo hobiui registravo domeną su savitosiomis lietuviškomis raidėmis.
„Kadangi šveplas domenas zvejone.lt buvo užimtas restorano, o mes labai norėjome šio lietuviško vardo, pasirinkome laisvą žvejonė.lt domeną. Kadangi keliones norime siūlyti ne tik lietuviams, registravome dar vieną domeną zvejone.eu. Tai visiškai analogiška interneto svetainė, kurią versime į vokiečių, lenkų, rusų kalbas. Užsieniečiams lietuviškos raidės domeno varde sukelia nepatogumų, o socialiniuose tinkluose – domenas rodomas išdarkytas hieroglifais. Tad užsienio rinkoms naudosime šveplą zvejone.eu domeną, o Lietuvos rinkai – lietuvišką žvejonė.lt“, – aiškina P. Kazakevičius.
Šiais metais domenas žvejonė.lt tapo trečiosios vietos laimėtojas gražiausio lietuviško interneto vardo konkurse. Gražiausiu lietuvišku domenu buvo išrinktas bičiųpaštas.lt, antrąją vietą konkurse pelnė domenas žolė.lt. Konkurse taip pat dalyvavo mažųjų-valdos.lt, mokumokesčius.lt, nešu.lt, pagraumenė.lt, prigimtinė.lt, rūpinkis.lt, skrynelė.lt, žirgai.lt, žodelis.lt.
Siekdama puoselėti taisyklingą lietuvių kalbą internete, keisti įpročius rašyti šveplai ir atkreipti dėmesį į techninę galimybę naudoti gimtąją kalbą domenų varduose, Lietuvos kompiuterininkų sąjunga 2014 metais inicijavo gražiausio lietuviško interneto vardo konkursą. Idėją palaikė Kauno technologijos universitetas (KTU), Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), informacinių technologijų ir ryšių įmones vienijanti asociacija INFOBALT.
Aukščiausio lygio domeną reikėtų rinktis sąmoningai
Lietuvos kompiuterininkų sąjungos Lokalizavimo sekcijos vadovas, KTU Interneto paslaugų centro rinkodaros ir komunikacijos specialistas Vaidotas Jakuška pataria sąmoningai rinktis domeną ir atsižvelgti, kurioms rinkoms planuojama pristatyti interneto svetainę ar el. parduotuvę.
„Baltijos tyrimų“ 2023 m. pabaigoje atlikta apklausa apie lietuvių naudojimosi internetu įpročius parodė, kad net 60 proc. Lietuvos gyventojų lietuviško turinio interneto svetainės ar elektroninės parduotuvės, kurių adrese naudojamas .lt aukščiausio lygio domenas, yra patikimiausios.
„Jeigu interneto svetainė bus lietuviška, reikėtų rinktis Lietuvos aukščiausio lygio domeną .lt, nes jis lietuviams atrodo patikimesnis, įprastesnis, atpažįstamesnis, o daugelis lietuvių naršyklės adreso eilutėje iš įpročio kone automatiškai rašo .lt.
Jeigu domeno vardas turi savitųjų lietuvių kalbos raidžių, geriau registruoti tiek šveplą, tiek taisyklingą variantus nukreipiant lankytojus į kurį nors vieną. Tokiu būdų bus išvengiama tiesioginės konkurencijos rizikos, kai šveplu ir taisyklingu domeno vardais įkuriamos dvi skirtingos tą patį produktą siūlančios interneto svetainės.
Kai norimo aukščiausio lygio domeno vardas užimtas, dažnai pasirenkamas ne kitoks vardas, o kitas aukščiausio lygio domenas, kuriame tas pats vardas yra laisvas. Tai netinkama praktika, lemianti lietuviškų vardų lietuviškoms interneto svetainėms kituose domenuose naudojimą ir lankytojų klaidinimą. Turbūt lietuviui labiau įprasta pasiekti interneto svetainę gynyba.lt nei gynyba.eu, tačiau užsieniečiams skirta zvejone.eu yra geras pasirinkimas kai lietuviams yra naudojamas domenas žvejonė.lt“, – tikina V. Jakuška.
Interneto svetainių prieglobos (angl. hosting) paslaugų įmonės „Hostinger“ produkto vadovas Saulius Larazavičius teigia, kad tarptautiniams projektams ar užsienio rinkoms geriau tiktų klasikiniai bendrieji ar net unikalūs naujieji aukščiausio lygio domenai.
„Domenas yra lyg tavo apranga, kuri sudaro įspūdį apie tave kaip paslaugos teikėją. Technologijų entuziastai mėgsta naujesnius ir įdomesnius domenus, kaip .ai arba .io. Didžiulė dalis vartotojų pasitiki klasikiniais .com ir .org variantais. Šalyse, kuriose stiprus nacionalinis identitetas, itin populiarūs .de ar .fr domenai, kadangi vartotojams svarbu žinoti, kad verslas veikia jų šalyje. Domeno pasirinkimas didele dalimi priklauso nuo auditorijos“, – akcentuoja S. Larazavičius.
Europos nacionalinių aukščiausio lygio domenų registrų asociacijos CENTR (angl. Council of European National Top-Level Domain Registries) duomenimis, 2024 m. sausio mėn. lietuviai buvo registravę iš viso apie 340 tūkst. domenų, iš kurių daugiau kaip 200 tūkst. arba 59 proc. – .lt antro lygio domenų, 67 tūkst. arba 20 proc. – .com, 30 tūkst. arba 9 proc. – .eu antro lygio domenų.
Interneto svetainę sukurti nesunku
Pasak S. Larazavičius, tarp smulkaus verslo atstovų gyvuoja įsitikinimas, kad interneto svetainės kūrimas – labai sudėtingas, daug investicijų ir laiko reikalaujantis procesas. Tačiau šiandien yra siūloma gausybė patogių ir įvairiems poreikiams pritaikytų įrankių, kurie interneto svetainės kūrimo procesą paverčia paprastu ir greitu.
„Tam pakanka idėjos, kompiuterio ar mobiliojo telefono ir vos kelių minučių. Mūsų svetainių kūrimo įrankis „Hostinger Website Builder“ leidžia net ir pradedantiesiems vartotojams sukurti internetinę parduotuvę, tinklaraštį ar bet kokį kitą internetinį projektą itin greitai ir be jokių dizaino ar programavimo žinių.
Kitas itin patogus įrankis paprastiems ir smulkiems internetiniams projektams kurti yra „WordPress“ turinio valdymo sistema. Ji turi didžiulę ekosistemą ir programuotojams bei smalsiems vartotojams ganėtinai paprastą valdymą bei galimybę pasiekti norimų rezultatų greitai, lengvai bei per daug neinvestuojant. „WordPress“ garantuoja sukurtos svetainės ilgaamžiškumą, paprastą palaikymą ir funkcionalumo plėtimą. Tikiu, kad ši dabar populiariausia pasaulyje turinio valdymo sistema neužleis savo pozicijos, kol neatsiras jai prilygstančio konkurento“, – tikina įmonės „Hostinger“ produkto vadovas S. Larazavičius.
Kad interneto svetainę sukurti ir administruoti nėra sunku, patvirtina savo žvejybos hobiui el. parduotuvę žvejonė.lt vystantis P. Kazakevičius.
„Man kaip seno „sukirpimo“ žmogui, statybininkui, neturinčiam jokio sąlyčio su informacinėmis technologijomis, „Hostinger Website Builder“ sukurta turinio valdymo sistema sužavėjo paprastumu ir aiškumu. Be to ji užtikrina lengvą el. parduotuvės integraciją interneto svetainėje.
Aš pats lengvai galiu įkelti tekstą, nuotraukas, prekes, viską koreguoti. Pačiam administruoti ir vystyti svetainę yra labai svarbu, nes tai užtikrina lankstumą. Taip pat labai džiaugiuosi, kad KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokyklą baigęs sūnėnas Titas Kazakevičius gautas žinias sėkmingai pritaikė praktikoje padėdamas man sukurti ir administruoti svetainę. Taip žvejonė.lt gimė kur kas greičiau nei būčiau viską pats daręs“, – prisipažįsta žvejys P. Kazakevičius, bandantis įgyvendinti svajonę savo žvejybos jūroje hobį paversti verslu.
Iššūkis – turinio kūrimas
Paklaustas, kaip susidomėjo interneto svetainių kūrimu ir kas sunkiausia, dar mokykloje besimokantis Titas pasakoja, kad kompiuteriais visada domėjosi, todėl nusprendė žinias pagilinti KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokykloje.
„Iš pradžių mokiausi programavimo „Python“ programavimo kalba KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokykloje. Vėliau susidomėjau interneto svetainių kūrimu, nes tai man pasirodė praktiškiausia sritis iš visų.
Vis tik kuriant interneto svetaines pastebėjau, kad daug sunkiau yra ne parašyti kodą ar įdiegti turinio valdymo sistemą, pritaikyti dizainą, o sukurti turinį. Tekstų rašymas, SEO optimizavimas (angl. search engine optimization) ir rinkodara yra didelis iššūkis vystant interneto svetainę“, – mano T. Kazakevičius.
Pasak T. Kazakevičiaus, paslaugų ir prekių aprašymams galima pasitelkti dirbtinį intelektą, nors kopijuoti „ChatGPT“, „Copilot“ ar „Perplexity“ sugeneruotų tekstų nereikėtų.
„Interneto svetainės turiniui kurti labai didelis pagalbininkas – dirbtinis intelektas. Jeigu puikių tekstų jis dar ir nėra pajėgus už jus parašyti, tačiau idėjų generavimui yra nepakeičiamas.
Gal pati pirmoji interneto svetainė neatrodys labai gerai, tačiau su patirtimi ir investuotu laiku bei patogiais įrankiais pasieksite daug – tikrai pavyks pačiam susikurti patrauklią interneto svetainę be didelių investicijų. Reikia tik ryžto ir užsispyrimo ją kurti pačiam, o tam užtenka vos domeno užregistravimo ir prieglobos (angl. hosting) plano“, – teigia T. Kazakevičius.
Sėkmės raktas – produkto vystymas
Nors interneto svetainės kūrimas atrodo nesudėtingas, yra prieinamos nemokamos turinio valdymo sistemos, gausybė dizaino šablonų ir funkcionalių įrankių, tačiau internete galime pastebėti gausybę neinformatyvių, sistemiškai neatnaujinamų, tinkamai neprižiūrimų, apleistų ir nesaugių interneto svetainių.
„Klaidingai manoma, kad interneto svetainės ar el. parduotuvės sėkmė visiškai priklauso nuo technologijų, tačiau didžiąją dalimi tai lemia produkto kokybė ir konkurencinė aplinka. Itin svarbu užtikrinti, kad produktas būtų reikalingas klientams, lengvai randamas, reklamuojamas. Esminis dalykas yra vystyti verslą ir tobulinti produktą, kad jis atitiktų rinkos poreikius“, – akcentuoja interneto svetainių prieglobos paslaugų įmonės „Hostinger“ produkto viceprezidentas S. Larazavičius.
Jeigu produktas ar paslauga yra nevystoma, didelė tikimybė, kad interneto svetainė bus nesėkminga. Kita vertus, net ir pačiam sėkmingiausiam ir gerai vystomam verslui būtina turėti gerai funkcionuojančią interneto svetainę.
„Dažniausiai pasitaikančios nesėkmės priežastys ir klaidos yra prastas svetainės dizainas bei sudėtinga struktūra. Nesuderintos spalvos, per daug teksto, netvarkingai išdėlioti mygtukai, išsilieję paveikslėliai ir nepatogus išdėstymas gali atbaidyti klientus, tačiau dabar šias užduotis galima patikėti dirbtiniam intelektui.
Kad svetainė taptų pelningu verslu, jai reikalingi lankytojai, tad svetainės nesėkmei įtaką daro ir netinkama rinkodara bei prasta svetainių priegloba bei jos saugumas. Dėl šios priežasties būtina atidžiai rinktis paslaugos tiekėją bei įvertinti paslaugų kokybę“, – teigia S. Larazavičius.
Pasak pašnekovo, kokybiška interneto svetainė turi būti sparčiai kraunama, kad lankytojams nereikėtų ilgai laukti, kol puslapis bus atvertas. Tam pasiekti yra gausybė priemonių – itin galinti serveriai, debesų kompiuterijos bei kiti techniniai sprendimai.
„Kalbant apie interneto svetainės krovimo greitį, didžiausias iššūkis yra duomenų bazė – svarbu optimizuoti duomenų bazės užklausas, naudoti indeksus bei duomenų bazės struktūros normalizavimą. Statinį turinį, kaip paveikslėliai, būtina podėliuoti (angl. caching) bei optimizuoti.
Kitas žingsnis, naudoti CDN (angl. content delivery network) arba kitas priemones, kurios leidžia „atnešti“ svetainės turinį arčiau vartotojo. Atsižvelgiant į visus minėtus lygius, nenaudojant nereikalingų įskiepių turinio valdymo sistemoje, palaikant švarų kodą ir laikantis saugumo principų, galima užtikrinti geriausią rezultatą“, – pataria S. Larazavičius
