Atšilus orams daugiau laiko šunys praleidžia parkuose ir miškuose, ilgėja žaidimai gryname ore. Kokių sveikatos pavojų jiems kyla?
Tolyn nuo šalto vandens
Pavasarį šunis vilioja atviri vandens telkiniai, bet vanduo dar šaltas. Augintinius reikėtų saugoti nuo tokių ankstyvų maudynių, nes tai gali baigtis rimtais sveikatos sutrikimais. „Bėgiodamas šuo sušyla ir, jei šoka į šaltą vandenį, šlapimo pūslės ar šlapimo takų uždegimas – garantuotas“, – perspėja veterinaras Paulius Morkūnas. Net ir pakilus vandens temperatūrai nuo maudynių saugokite rujojančias kales – jų gimdos kaklelis šiek tiek atsidaręs. „Žmonės augintinius vedžioja įvairiose vietose. Vandens telkiniai nėra labai švarūs, ypač jei vanduo stovintis. Į gimdą patekus infekcijai, vyresnio amžiaus kalėms gali prasidėti pūlingas gimdos uždegimas“, – teigia veterinarijos specialistas.
Lakstydami šunys parkuose, miškuose susiduria su kitais gyvūnais. Pasak P. Morkūno, dėl užkrečiamųjų ligų jaudintis nereikėtų, jei augintiniui suleistos visos būtinos vakcinos.
Paūmėja sąnarių ligos
Sąnarių ligos padažnėja pavasarį ir rudenį, kai prasideda didesni paros temperatūros svyravimai. Kaip žmonės kenčia nuo artrito, taip ir šunys serga įvairiais sąnarių uždegimais, ypač jie vargina stambesnius šunis – zenenhundus, retriverius ir kitus.
Norint išvengti šių sveikatos sutrikimų patariama ilgai nevedžioti augintinio lauke, kai vėjuota, šalta, lietinga. „Žmogus vaikščioja su skėčiu, o šuo pusvalandį ar valandą „vilki“ šlapią kailį. Dar blogiau, jei jam užsega medvilninį apsiaustą, kuris prisigeria drėgmės. Šunį šaldo permirkęs drabužis“, – sako P. Morkūnas.
Sušlapus ir peršalus prasideda kvėpavimo takų infekcijos, šuo pradeda kosėti. „Šiais metais jau turėjome daug tokių pacientų. Jei rytais vėsoka, stenkitės augintinio nevedžioti anksti“, – pataria veterinaras.
Atsargiai – kandžiojasi
Kuo daugiau gyvūnas juda, tuo didesnė traumų tikimybė. Rinkitės lygias pievas, parkus, specialias šunų aikšteles. Bėgioti kalvotomis vietomis, šlaitais ypač sunku mažų veislių šuniukams. Būtina saugoti, kad jie nepasitemptų raiščių.
Ne taip retai šunys vieni su kitais susipeša, apsikandžioja. „Šunis reikia vedžioti su pavadėliais, segti antsnukius. Jei matote, kad arti nėra kitų gyvūnų, augintinį paleiskite pabėgioti laisvai“, – pataria P. Morkūnas.
Šuns agresyvumas gali būti pasiutligės požymis. „Tačiau naminių gyvūnų šeimininkai dėl to neturėtų nerimauti, dažniausiai pasiutligę platina šernai. Tyrėme vieną atvejį, kai žmogui įkando apsiseilėjęs šuniukas. Kilo įtarimas dėl pasiutligės. Bendradarbiaudami su Maisto ir veterinarijos tarnyba ištyrėme, bet atsakymas buvo neigiamas. Per metus būna 3–5 tokie tyrimai, tačiau pasiutligė nenustatoma“, – tvirtina veterinaras.
Šuns įkandimo žaizdos yra klastingos. Kai jis suleidžia dantis į priešininką, išplėšia vidinius audinius. Pasak P. Morkūno, dažnai iš išorės matyti tik dantų įkandimo žymės – kelios skylutės, o tikroji žaizda slypi poodyje, pasitaiko net plyšusi diafragma ar sulaužyti šonkauliai.
„Šuns sąkandis labai stiprus, todėl sužalojami net vidaus organai. Kai atveža sukandžiotą šunį, nors iš išorės matyti tik kelios įkandimo skylutės, atliekame visus būtinus tyrimus. Reikia išsiaiškinti, ar nėra vidinio kraujavimo, ar nepažeista krūtinės ląsta, dėl ko gyvūnas gali net uždusti“, – pasakoja veterinarijos specialistas.
Pešasi ne tik dideli, agresyvūs šunys. Pulti ir įkąsti gali net maži šuniukai, jei jie pajunta pavojų ir bando apsiginti. Dažniausiai susipeša nekastruoti patinai, nors ir kalės susikimba.
Žaizda – palanki terpė mikrobams plisti. Jei ji iš karto nesutvarkoma, negydoma antibiotikais, pradeda daugintis puvimą sukeliančios bakterijos. Po kelių dienų šuniui pakyla temperatūra, jis tampa apatiškas, praranda apetitą, įkandimo vieta patinsta.
Jei kailyje yra bent mažytis įdrėskimas, o keturkojis lakstydamas po lauką susipurvina, į žaizdelę gali patekti užkrato. Dėl to prasideda įvairios dermatozės, kurios gydomos antibiotikais.
Čiaudi nuo žiedadulkių
Šunys dažniau yra alergiški maistui, bet vis daugiau alergenų atsiranda gamtoje. Jei pavasarį augintinis tapo jautrus žiedadulkėms, ėmė čiaudėti, ašaroja akys, išbėrė odą, vadinasi, serga šienlige.
Pamatę, kad keturkojis tapo alergiškas, duokite jam vaistų. Pasivaikščioti eikite į tokias vietas, kur yra mažiau žydinčių medžių, krūmų.
Alergija atsiranda ir nuo kitų išorinių medžiagų – namų dulkių, pelėsio. Nuo šių alergenų neįmanoma visiškai apsaugoti augintinio, tad jam nuolat reikia vaistų. Alergijos pavojingos ir tuo, kad nėra išgydomos, bet vartojant tinkamus medikamentus ligos simptomai nevargina.
Šiltuoju sezonu didesnė tikimybė prisirinkti blusų, kurių seilės sukelia alergiją. Net jei augintinis blusų neturi, bet lauke jam įkando vienas parazitas, to užtenka, kad atsirastų alergija. Dažniausiai dėl šios priežasties pažeidžiama nugaros, pasturgalio, uodegos oda. Šuniui niežti, jis nuolat kasosi, pažeistos vietos parausta.
Neuždelskite ligos gydymo
Pavasarį didžiausią pavojų kelia užkrėstos erkės, joms įkandus šunys suserga babezioze.
„Kiekvienas šeimininkas geriausiai pažįsta savo augintinį. Jei vakar šuo daug bėgiojo, o šiandien tapo apatiškas, neteko apetito, nenori judėti, žmogus dažnai mano, kad augintinis tiesiog pavargęs. Tačiau šuniui toks nuovargis nebūdingas. Vieną dieną daug lakstęs ir kitą nori bėgioti, yra aktyvus. Apatiškumas gali reikšti ligos pradžią“, – perspėja veterinaras.
Kuo ilgiau delsiama, tuo labiau pažeidžiami vidaus organai ir sunkiau pagydyti. Anksčiau buvo manoma, kad babeziozę galima nustatyti iš raudonos spalvos šlapimo. „Jei pastebėjote, kad jo spalva pakito, liga jau smarkiai pažeidė organizmą. Geriau nedelskite, reikia atlikti kraujo tyrimą, kuris paneigs ar patvirtins šią ligą“, – pataria P. Morkūnas.
Dažniausiai žmonės kreipiasi profilaktiškai, kai iš augintinio kailio ištraukia erkę. Inkubacinis ligos laikotarpis trunka iki trijų savaičių. Kasmet nuo šios ligos nugaišta daug šunų. Ėsdamas žolę, žaisdamas su kitais šunimis augintinis gali užsikrėsti parazitais, praryti kirmėlių kiaušinėlių. Nuo kirmėlių reikia pradėti saugoti pavasarį, duoti vaistų.
Šunys žiemą užsiaugina šiltesnę pavilnę, kuri pavasarį išslenka. Sezoniškumas nebūdingas butuose laikomiems keturkojams – jie šeriasi ištisus metus. Visus šunis, ir gyvenančius lauke, ir namuose, reikia šukuoti.
Šukuoti patariama ne tik dėl namų švaros ar augintinio higienos. Braukiant specialiu šepečiu masažuojama oda, gerėja riebalų liaukų veikla, kailis tampa minkštesnis.
Jei šuo per žiemą nusilpo, nes mažiau judėjo, daug laiko praleido namuose, galima papildomai duoti vitaminų.
Rita Šemelytė, „šeimininkės“ korespondentė
