Irma DUBOVIČIENĖ, „ŪP“ korespondentė
Neblėstančio talento vokalo meistras Virgilijus Noreika šį rudenį švęs garbingą 80 metų jubiliejų, tačiau solinės karjeros dar nebaigia. Garsusis tenoras laukiamas visoje Lietuvoje, jis surenka pilnas klausytojų sales, žmonių yra mylimas už genialų meistriškumą, gebėjimą suvirpinti klausytojų sielos kertes.
Jo nuopelnai įvertinti Lietuvoje ir užsienyje. Tarp aukščiausių mūsų šalies apdovanojimų – kultūros ir meno premija (2004 m.), Nacionalinė kultūros pažangos premija (2007 m.), Nacionalinė kultūros ir meno premija (2010 m.). Praėjusį penktadienį iškilaus kultūros veikėjo krūtinę papuošė Santarvės ordinas „Pro augenda concordia“ (Už santarvės puoselėjimą).
Santarvės ordino įteikimo ceremonija vyko kamerinėje aplinkoje – M. K. Čiurlionio gimnazijos koncertų salėje. Pasirinkimas neatsitiktinis. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius išugdė daugiau kaip 150 dainininkų, su jaunaisiais vokalo talentais dirba ir šioje menų gimnazijoje. Patyręs pedagogas nesunkiai įžvelgia perspektyvius jaunuolius. Mokiniai savo ruožtu myli maestro ir tvirtina, kad jo pamokos itin įdomios, neapsiriboja muzikinio teksto mokymu.
Paties V. Noreikos kūrybinėje kraitėje – per 700 solinių koncertų, per 50 vaidmenų. Išskirtinis jo talentas pastebėtas ir pripažintas gana anksti. Juokais prisiminta, kad jau septynmetis jis buvo scenoje – Šiaulių dramos teatre vaidino „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“.
Į Operos ir baleto teatrą tenoras buvo pakviestas 1957 m., būdamas ketvirtojo kurso konservatorijos studentas. Kai pirmą kartą buvo statoma opera „Dalia“ (1959 m.), kompozitorius Balys Dvarionas neabejojo, kad Skudučio vaidmenį atliks jaunasis solistas. Skudučio baladė ir šiandien V. Noreikos viena mėgstamiausių.
Nuo pirmųjų natų, per vos kelias minutes trunkančią ariją ar kitą kūrinį tenoras sugeba pavergti auditoriją, papasakoti istoriją, perteikti nuotaiką. Tai jis rauda, tai spinduliuoja džiaugsmą, tai pokštauja…
V. Noreika sako, kad apie tris šimtus kartų dainavo įvairiose užsienio scenose – Europoje, Amerikoje, Australijoje. Atlikėjas didelę reikšmę teikia tam, kad klausytojai suprastų, apie ką dainuojama. Siekė, kad lietuviškus kūrinius pažintų ir užsienyje, todėl prieš gastroles pasirūpindavo, kad tekstai būtų išversti į atitinkamą užsienio kalbą.
Garsusis tenoras į savo repertuarą visuomet įtraukia ir arijų iš itališkų operų. Už jų sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje pernai vasarą apdovanotas Komandoro laipsnio Italijos Žvaigždės ordinu. Profesoriui šis įvertinimas – vienas brangiausių.
Teikdamas aukščiausią Santarvės fondo apdovanojimą, fondo steigėjas Julius Kazėnas pabrėžė ordino kavalieriaus nuopelnus per kūrybinę, pedagoginę, kultūros mainų veiklą skleidžiant santarvės idėjas – vienijimą gėriui, meilės bei santarvės siekimą. Jau šeštas dešimtmetis, kai neblėstantis talentas džiugina įvairaus amžiaus žmones, juos telkia, šildo, persmelkia dvasingumu.
Maestro prisipažino, jog apie tai iki tol negalvojo, bet pamąstęs pritarė: „Gal tikrai buvau santarviškas. Dainavimo, deklamavimo menas labai prieinamas žmonėms. Teisingai parinktas kūrinys artina žmones.“
Iškilmių dalyviai ordino kavalieriui negailėjo šiltų sveikinimo žodžių. Tarp sveikinusiųjų buvo ir jo mokiniai, ir maestro ypač mielas svečias – Senosios Varėnos Šv. Archangelo bažnyčios klebonas Pranciškus Čivilis, kuris daugiau nei prieš tris dešimtmečius jam ir jo mūzai, tada baleto primadonai Loretai Bartusevičiūtei suteikė santuokos sakramentą.
Prof. V. Noreika buvo puikios nuotaikos – pokštavo, noriai fotografavosi su šventės dalyviais. Savaime suprantama, nudžiugino ir koncertu. Tai buvo unikali proga vienoje scenoje pamatyti bei išgirsti gabiausius maestro mokinius ir patį vokalo genijų, kuris, atrodo, nepaklūsta laikui.
Santarvės fondas, įsteigtas 1994 m., yra visuomeninė labdaros organizacija, kurios tikslas – kaupti lėšas ir finansiškai remti asmenų bei kolektyvų veiklą, kuria vienijama tauta, visuomenė, skleidžiamos pakantumo, santarvės bei tolerancijos idėjos.
Pirmaisiais Santarvės fondo laureatais tapo poetas Justinas Marcinkevičius, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, kardinolas Vincentas Sladkevičius, vienuolis Tėvas Stanislovas, aktorius Donatas Banionis. Pastarųjų metų laureatai – akademikas Jonas Kubilius, dirigentas bei muzikologas Donatas Katkus.
Autorės nuotrauka
