150-ojo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienio šventė šį mėnesį skambės šokio, džiazo ir kitų muzikinių dedikacijų meno genijui garsais, o astrozifikas, vienas Čiurlionio provaikaičių dr. Kastytis Zubovas pakvies į paskaitą apie savo prosenelio laikų visatą.
Balandžio 26 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyks pasaulinė šokio spektaklio „Hommage à Čiurlionis“ premjera. Šį dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos vakarą žiūrovai galės išvysti vienaveiksmį M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos motyvų inspiruotą baletą (kompozitorius Arvydas Malcys, choreografė Edita Stundytė) ir menininko kūrybiniu palikimu paremtas miniatiūras, kurias sukūrė šeši choreografai: Bernat Blay Bosch, Elly Bruno, Aurora Ruvoletto, Roman Semenenko, Mantas Ūsas ir Daria Verovka.
Balandžio 30 d. Tarptautinės džiazo dienos proga įvyks vienintelis atviras ir nemokamas projekto „Paskui Čiurlionį“ pristatymas Vilniuje, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos kieme. Koncerto metu skambės saksofonininko Jano Maksimovičiaus ir pianisto Dmitrijaus Golovanovo aranžuoti jų pačių atliekami M. K. Čiurlionio preliudai fortepijonui. Jaukią pietų pertrauką su savo atsineštais užkandžiais ir gera nuotaika praleisti kviečia Lietuvos džiazo federacija ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
Balandžio 10 d. Druskininkuose Vilniaus universiteto Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas, astrofizikas, juodąsias skyles ir galaktikų evoliuciją tyrinėjantis dr. Kastytis Zubovas kviečia į paskaitą „Po Čiurlionio visatą ir žvaigždynus“. M. K. Čiurlionio provaikaitis pristatys du esminius astronomijos perversmo aspektus: kaip atsirado supratimas, iš ko sudarytos žvaigždės, ir kaip pirmą kartą imta suvokti tikrąjį Visatos dydį. Ši paskaita – apie XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios pasaulį, laikotarpį, kai mokslas išgyveno didžiulius lūžius ir proveržius. Tai dviejų epochų sandūra, kurioje gimė, gyveno ir kūrė Čiurlionis – švystelėjęs kultūros padangėje it kometa.
Balandį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje toliau skambės Čiurlioniui dedikuoti koncertai:
- 13 d. koncerte „Tęsiant Mikalojų Konstantiną Čiurlionį…“ pirmą kartą skambės prof. Martyno Staškaus diriguojamo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoninio orkestro atliekamas kompozitoriaus Luko Butkaus Koncertas fortepijonui ir simfoniniam orkestrui „Zodiakas“ – dvylikos dalių kūrinys pagal Čiurlionio to paties pavadinimo paveikslų ciklą ir žymiąją Fugą b-moll; simfoninė poema „Jūra“; du kompozitoriaus Jievaro Jasinskio aranžuoti Čiurlionio noktiurnai ir Čiurlionio kompozicijos mokytojo Carl Reinecke Koncerto fleitai ir simfoniniam orkestrui pirmoji dalis.
- 16 d. koncerte „Menų pašaukti. Con fuoco“ išgirsime 80-metį švenčiančios Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninio orkestro (vad. Martynas Staškus) ir solistų moksleivių atliekamus M. K. Čiurlionio, Carl Reinecke, Emmanuel Séjourné, Ralph Vaughan Williams ir kitų kompozitorių kūrinius.
- 27 d. koncerte „Čiurlionio įkvėptos premjeros“ pianistas Rokas Zubovas drauge su violončelininku Gleb Pyšniak pirmą kartą atliks trijų Baltijos valstybių kompozitorių – Žibuoklės Martinaitytės, Arturo Maskato ir Mihkelio Keremo – violončelei ir fortepijonui parašytus kūrinius. Šie kūriniai sukomponuoti remiantis didžiojo menininko 1902 m. pradėta kurti „Konzertstück“ – maža keturių kūrinio taktų kompozicine idėja.
Čiurlioniškos muzikos klausytis galima ne tik koncertuose: Spotify ir Youtube platformose jau galima rasti pirmuosius M.K. Čiurlionio išdailintų liaudies dainų ir kantatos „De profundis“ kritinių redakcijų (angl. urtext) įrašus Lietuvoje. Menininko kūrybos žavesiu mėgautis kviečia Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“ drauge su choru „Momentum“ (meno vadovas ir dirigentas dr. Imantas Jonas Šimkus) – beveik 70 asmenų choras, lydimas pianisto Roko Zubovo akompanimento.
2025 metais švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, UNESCO paskelbtą minima sukaktimi. Programą kuruojanti Vyriausybės kanceliarija kviečia pasinerti į Čiurlionio kūrybą su šūkiu „Giliau, nei siekia žvilgsnis“ – nes žymiausio visų laikų lietuvių menininko darbai nėra tik paviršiuje matomi vaizdai ar garsai, bet ir kodai, kuriuos smalsus žiūrovas gali tyrinėti. Daugiau informacijos apie šiai progai skirtą programą „Čiurlioniui 150“ rasite svetainėje ciurlioniui150.lt.
