Audris Narbutas
Seniai seniai, gūdžiais 2010 m., Valstybės kontrolė publikavo Valstybinio audito ataskaitą tema „Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra“. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip galima gerinti sąlygas smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtrai bei steigimuisi. Tikslas tikrai kilnus ir prasmingas, nes smulkus ir vidutinis verslas sudaro daugiau nei 99 proc. visų verslo įmonių mūsų šalyje. Be to, absoliuti dauguma pradedančiojo verslo ir priklauso šiai kategorijai. Tad vargu ar kyla abejonių, kad SVV sektorius yra reikšmingas mūsų šalies ekonominio vystymosi elementas. Viena iš audito įžvalgų yra siūlymas kiek įmanoma labiau mažinti nebūtiną reguliavimo naštą. Iš dalies šią funkciją atlieka ir elektroninis parašas, tačiau „Sodra“ nėra palikusi jam alternatyvos, o tai dinamiškame verslo pasaulje tam tikrais atvejais gali sukelti ir trikdžių verslui plėsti. Beje, Lietuvoje nėra jokio įstatymo, reikalaujančio turėti elektroninį parašą.
Kada reikalingas elektroninis parašas?
„Sodra“ reikalauja turėti elektroninį parašą keliais verslo plėtrai itin reikšmingais momentais. Dažniausi jų yra naujų darbuotojų į darbą priėmimas ar darbuotojų atleidimas. Nė vieno iš šių veiksmų verslo subjektas negali padaryti neturėdamas elektroninio parašo. Beveik taip pat įmonės direktoriui ar direktorei kyla poreikis turėti elektroninį parašą, kai reikia įgalioti buhalterį, kad šis tvarkytų įmonės dokumentus. Žinoma, čia dar lieka šiokia tokia alternatyva. Galima teikti notaro patvirtintą prašymą dėl įgaliojimo, bet ši situacija daugeliui verslo subjektų neatrodo palanki, nes tik didina įmonės kaštus bei užtrunka kurį laiką. Taigi vargu ar galėtume šį sprendimą laikyti realia alternatyva.
Teorija ar praktika
Visgi gali kilti klausimas, ar realybėje tikrai pasitaiko tokių problemų, kad verslas negali įdarbinti žmogaus. Mūsų redakcija pasikalbėjo su jauna verslininke, kuri nenorėjo likti įvardyta.
„Susidūrėme su nepatogumu įdarbinant darbuotoją. Kaip vykdanti individualią veiklą jauna verslininkė, kuri dar ir dirba nuolatinį, dieninį darbą, norėjau greitai įdarbinti kitą asmenį, kuris man padėtų tvarkyti ir administruoti mano veiklą. Elektroninio ar mobilaus parašo nespėjau įsigyti, juolab maniau, kad bus greičiau tiesiog nuvežti dokumentus tiesiai į „Sodros“ skyrių. Su numatomu samdyti darbuotoju atvykome į „Sodros“ skyrių, kur pateikę blanką susidūrėme su sumišusiu darbuotojos žvilgsniu. Kai pasakėme, kad toks dokumentas turi būti priimtas, darbuotoja nedelsdama pasikvietė savo kolegę, kuri buvo akivaizdžiai labiau patyrusi ir dėl neaiškių priežasčių iš anksto nusiteikusi priešiškai mūsų atžvilgiu. Ši darbuotoja pastūmė atgal mūsų pateiktą blanką pareikšdama, kad jo nepriims.“- pasakoja jauna verslininkė. Beveik neabejojame, kad esama ir daugiau smulkių, pradedančių savo verslą verslininkų, kurie susidūrė su šia problema. Ir nors ilguoju laikotarpiu tikrai rekomenduotina susitvarkyti savo elektroninį parašą, trumpuoju laikotarpiu tai smulkiesiems verslininkams gali kelti problemų. Juolab remdamiesi šiuo atveju galime teigti, kad susiduriame ir su palyginti prastu viešinimu iš valdžios įstaigų pusės.
„Sodra“ problemų nemato
„Sodros“ nuomone, esamas teisinis reglamentavimas neturėtų kelti problemų verslui.
„ Bendrai kalbant, „Sodra“ savo veiklai įgyvendinti turi taisykles, kurias patvirtina direktorius. Žinoma, tai nereiškia, kad jos yra aukščiau įstatymo, tačiau tam tikrais atvejais jos gali būti nereglamentuotos įstatymo. „Sodros“ vidinės procedūrų taisyklės leidžia kai kuriais atvejais nusistatyti vidinius reikalavimus. Be to, elektroninius parašus juridiniams asmenims turėti, teikiant duomenis „Sodrai“, įpareigoja Vyriausybės nutarimas, tad tai nėra vienašališkas „Sodros“ sprendimas. Šis reikalavimas atsirado 2009 metais, valstybiniu mastu įgyvendinant administracinės naštos mažinimo strategiją (mažinant popierinių dokumentų kiekį) ir buvo diegiamas palaipsniui, o ne iš karto. Dabar daugelyje verslo operacijų elektroninis parašas yra būtinas, todėl reikalavimas jį turėti teikiant dokumentus „Sodrai“ nėra perteklinis.“ – teigia Rytas Stalnionis, savo žodžiais tik patvirtindamas elektroninio parašo reikšmę verslui vystyti.
Teisininkų nuomonė šiuo klausimu
Būtent minėtas faktinis elektroninio parašo būtinumo klausimas leidžia iškelti klausimą, ar tai visgi nėra pernelyg griežtas ir tam tikra prasme perteklinis reikalavimas. Tokiu atveju jo buvimas iš dalies prieštarauja Valstybės kontrolės ataskaitos rekomendacijoms.
„Bendrąja prasme reikalavimo turėti elektroninį parašą juridiniams ir juo labiau fiziniams asmenims nėra, tačiau minėtas Vyriausybės nutarimas numato visus informacinius pranešimus „Sodrai“ pateikti tik naudojant elektroninį parašą. Manau, kad tai yra perteklinis reikalavimas, nes teisės akte nėra numatomos alternatyvos, kurių poreikis natūraliai ir labai dažnai gali atsirasti pradedant verslą, įvykus techniniams nesklandumams ar kitiems nemumatytiems atvejams, kurie šiuolaikiniame versle yra kasdienybė.“- tvirtina Regionų verslo plėtros asociacijos direktorius prezidentas bei teisinių paslaugų įmonės „Justicija“ vadovas teisininkas Vaidas Šalaševičius.
Su šiais techniniais nesklandumais susiduria ir pati „Sodra“. Mūsų portalo kalbinta verslininkė pastebi: „Mums paaiškino, kad popieriniai blankai priimami tik išimtiniais atvejais. Pasiteiravus, kokiais – sulaukėme absurdiško atsakymo, kad tik tokiais atvejais, jei „užlūžta“ elektroninės sistemos.“ Toks atsakymas aiškiai iliustruoja, kad esama tvarka ne visomis aplinkybėmis patogi ir pačiai „Sodrai“.
Su tuo sutinka ir Vaidas Šalaševičius: „Sodros aiškinimas, kad užstrigus elektroninei sistemai išlieka galimybė pateikti dokumentus raštu, ir įrodo, kad yra atvejų, kai būtinos alternatyvos. Valstybės institucija privalo priimti bet kokį kreipimąsi raštu. Mano, kaip verslo konsultanto, nuomone, valstybės institucijos turi būti lankstesnės verslo, o ypač pradedančio, atžvilgiu, nes biurokratizmo baimė ir nežinojimas – viena iš didžiausių kliūčių, stabdančių žmonių verslumą, o dažnai ir spartesnę verslo plėtrą Lietuvoje, kas yra viena didesnių smulkaus ir vidutinio verslo vystymosi problemų (ypač regionuose). Remdamasis savo patirtimi galiu pasakyti, kad vis dar labai dažnai kontroliuojančios institucijos elgiasi kaip baudėjai, tačiau ne kaip pagalbininkai ar patarėjai, kuo jos pirmiausia turi būti ir apie ką dažnai kalba smulkūs verslininkai. Juo labiau, kad tai privalu pagal valstybės tarnautojų vykdomas funkcijas, paskirtį ir net pareigų sąvoką. Šiuo atveju išskirčiau valstybinę mokesčių inspekciją, kurios pastangos keisti požiūrį į verslą kaip į klientą nusipelno ne tik mano, bet ir kolegų verslininkų pagyrų su vis rečiau pasikartojančiomis išimtimis, kurias daugiau lemia žmogiškasis faktorius, o ne sisteminis požiūris.“
„Sodrai“ reikėtų pasimokyti iš VMI
Nors ir palaikome elektroninio parašo turėjimą bei pripažįstame jo teikiamą naudą, tačiau tai, kad „Sodra“ nepalieka verslui alternatyvos, priešingai nei VMI, yra kritikuotina. Kartais pasitaiko, kad pati „Sodros“ sistema stringa, o apie tai, kas dėtųsi realios kibernetinės atakos atveju, nelabai ir norisi pagalvoti. Tad, atrodytų, būtų visiškai logiška diversifikuoti sprendimus verslui ir pasiūlyti kitas alternatyvas, užuot prisisirišus tik prie elektroninio parašo. Greta elektroninio parašo, šiandien turime ir kitokių netgi gerokai labiau paplitusių bei perduodamų duomenų saugumą užtikrinančių įrankių. Vienas jų yra ta pati visiems gerai žinoma elektroninės bankininkystės sistema. Juolab, kad galime daug greičiau tikėtis, kad pradedantis verslininkas turės prieigą prie elektroninės bankininkystės nei prie elektroninio parašo. VMI yra gerokai lankstesnė, nes priima informaciją tiek per minėtas bankininkystės sistemas, tiek elektroniniu parašu, tiek ir paštu. Pastarasis variantas nors ir ne itin inovatyvus, bet daliai smulkiojo verslo irgi gali atrodyti patrauklus.
