Atsidūrę arčiau gamtos – net ir prie vaismedžio namo kieme – darome savo pervargusioms smegenims paslaugą. Gamta kūrybiškumą gali pagerinti net iki 50 proc., o pasivaikščiojimas miške streso hormonų lygį sumažinti net 16 proc. Naujausi tyrimai parodė, kad nuolat stresą ir įtampą patiriantį šiuolaikinį žmogų ramina net ir virtuali gamta, atskleidžiama žurnalo „National Geographic Lietuva“ sausio mėnesio numeryje.
Jutos universiteto kognityvinės psichologijos specialistas Deividas Strejeris siūlo išbandyti „trijų dienų efektą“. Pasak jo, mūsų smegenys nėra nenuilstantys 1,4 kg sveriantys prietaisai, jos nesunkiai pavargsta. Nustoję skubėti ir dirbti, atsidūrę gražioje natūralioje aplinkoje, atsigauname, pagerėja mūsų protinė veikla. D. Strejeris tai pademonstravo su grupe žmonių, kurie po trijų dienų turistavimo laukinėje gamtoje kūrybinius galvosūkius sprendė 50 proc. geriau. Mokslininkas įsitikinęs, kad trijų dienų efektas tarsi nuvalo proto langą, o jį galima pajusti pakankamai ilgai pabuvojus gamtoje.
„Anglijoje įsikūrusio Ekseterio medicinos mokyklos universiteto mokslininkai neseniai išanalizavo 10 tūkst. miesto gyventojų psichinės sveikatos duomenis ir didelės raiškos žemėlapyje pažymėjo, kur tiriamieji gyveno pastaruosius 18 metų. Paaiškėjo, kad žmones, gyvenusius arčiau žaliųjų erdvių, rečiau ištikdavo psichinis išsekimas net atsižvelgus į pajamas, išsilavinimą ir užimtumą. 2009 m. olandų mokslininkų grupė išsiaiškino, kad žmonės, gyvenę ne toliau kaip per kilometrą nuo žalios aplinkos, rečiau skundėsi 15 ligų, tarp jų depresija, nerimu, širdies ligomis, cukriniu diabetu, astma ir migrena. Gyvenant arčiau žaliųjų erdvių sumažėja mirtingumas, o kraujyje aptinkama mažiau streso hormonų“, – tyrimų rezultatus apžvelgia „National Geographic Lietuva“.
Įdomu tai, jog kitas tyrimas parodė, kad prie parkų ir žaliųjų erdvių gyvenantys žmonės rečiau miršta ir serga, net jei nesinaudoja tomis erdvėmis, t. y. tonizuojamasis jų poveikis juntamas nepriklausomai nuo to, ar einama pasivaikščioti į parkus. Spėjama, jog taip yra, nes gamta visų pirma mažina įtampą. Jei pro langus matyti medžiai ir žolė, žmonės sparčiau sveiksta ligoninėse, pasiekia geresnių rezultatų mokyklose ir netgi mažiau smurtauja dideliu nusikalstamumu garsėjančiuose rajonuose. Streso hormonų, kvėpavimo, širdies ritmo ir prakaitavimo matavimų duomenys rodo, kad neilgas buvimas gamtoje ar net jos vaizdai gali nuraminti žmones ir pagerinti jų veiklos rezultatus.
Žurnalui gydytoja Matilda van den Boš paaiškino, kad po įtempto matematikos uždavinių sprendimo tiriamųjų širdies ritmo nepastovumas, kuris mažėja drauge su įtampa, grįžo prie normalaus sparčiau, kai tiriamieji 15 minučių stebėjo gamtos vaizdus ir klausėsi paukščių čiulbėjimo trimatės virtualiosios tikrovės patalpoje, nei kai jie sėdėjo paprastame kambaryje.
Kad miškuose pasivaikščiojus vos 15 minučių apčiuopiamai pasikeičia fiziologija, įrodė ir japonų mokslininkai. Jie nusiuntė 84 tiriamuosius pasivaikščioti po septynis skirtingus miškus, o dar tiek pat savanorių vaikštinėjo miestų centruose. Grįžę iš miškų tiriamieji buvo labai atsipalaidavę: streso hormono kortizolio sumažėjo 16 proc., kraujospūdis nukrito 2 proc., o širdies ritmas sulėtėjo 4 proc. Mokslininkas mano, kad mūsų organizmas malonioje, natūralioje aplinkoje atsipalaiduoja dėl to, kad ten išsivystė. Mūsų juslės įpratusios analizuoti informaciją apie augalus ir upes, o ne apie eismą ir pastatus.
