Lapkritį Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centre prasidėjo bene didžiausias iki šiol delfinų ir žmonių gerovės mokslinis tyrimas. Jo tikslas – ištirti šios terapijos poveikį ir vaikams, turintiems įvairių sutrikimų, ir delfinams. Tyrime dalyvauja nepriklausomi stebėtojai. Jo metu matuojami delfinų hormonų bei jų elgesio pokyčiai, tiriamos šeimos narių reakcijos, pasitelkiama ir akių sekimo įranga. Tyrimas apima dešimt šeimų. Jį remia Klaipėdos Rotary moterų klubas „Aditė“.
Pasak Delfinų terapijos skyriaus vedėjos dr. Brigitos Kreivinienės, šis tyrimas yra itin svarbus, aiškinantis šeimos lūkesčius, emocinį foną delfinų terapijos metu, specialistų ir šeimos tikslų bei lūkesčių suderinamumui bei analizei, kokie bendravimo su dalyviu aspektai labiausiai patinka delfinams bei praturtina jų aplinką. Rezultatus mokslinė komanda planuoja pristatyti EAAM (asociacijos, vienijančios Europos institucijas ir asmenis, kurie rūpinasi vandens žinduoliais) simpoziume Italijoje.
Prieš penkiolika metų Lietuvos jūrų muziejuje buvo surengtas pirmasis delfinų terapijos užsiėmimas. Per tą laiką pasikeitė ir šios programos turinys, ir metodika. Po truputį artėjama prie to, kad delfinų terapija bei kitos gyvūnų terapijos rūšys Lietuvoje bus pripažintos papildomosios medicinos dalimi. Delfinų terapijos srityje jau yra atlikti keturi psichosocialiniai, socialiniai ir biomediciniai tyrimai, kurie įrodė šios terapijos teigiamą poveikį tiek patiems dalyvaujantiems, tiek ir šeimos nariams. Tobulindami programą, Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centro specialistai pradeda naujus, gilesnius tyrinėjimus.
Centre lankosi vaikai ir suaugę iš Lietuvos bei užsienio šalių – Vokietijos, Čekijos, Norvegijos, Švedijos, Airijos bei kt. Delfinų terapijos programoje dirbanti grupė – socialinis darbuotojas, psichologas, kineziterapeutai, biologai, kurie papildomai yra įgiję itin specializuotų kompetencijų užsienyje, kaip – HOP (angl. – Hanging out program, t.y., intensyvaus bendravimo su kompleksinę negalią turinčiais žmonėmis programa), Sherbornė (judesio terapijos), sensorinės integracijos (išklausę Neuropsichologijos kursą), WATSU (atsipalaidavimo technikos ir pozicionavimo) ar struktūruoto mokymo TEACCH (elgesio analizės).
Pasak Delfinų terapijos skyriaus vedėjos dr. Brigitos Kreivinienės, šios kompetencijos leidžia sukurti tinkamiausią, visą šeimą apimantį terapijos modelį.
Centre mielai praktiką atlieka ir Klaipėdos universiteto Socialinio darbo katedros studentai. Šią savaitę dvidešimt Klaipėdos universiteto socialinio darbo katedros studentų aktyviai prisijungė prie tyrimo: kartu su specialistais vedė Sherbornė judesio terapijas, organizavo dailės, smėlio ir keramikos užsiėmimus specialiai įrengtame kambaryje, kurį įrengti padėjo Klaipėdos Rotary moterų klubas „Aditė“ bei vykdė dalyvių elgsenos stebėseną.
Lietuvos jūrų muziejaus inf.
Miko Vitkausko nuotr.
