2023-iaisiais užfiksavę bankrotų skaičiaus mažėjimą, 2024 metus prisiminsime dėl priešingo pokyčio. Per pirmuosius devynis praėjusių metų mėnesius buvo inicijuoti 877 įmonių bankroto procesai – tai 14,9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais. Advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė Žydrūnė Stuglytė pažymi, kad neigiama tendencija išsilaikė ir vėliau – iš viso per metus bankrotą paskelbė 1 146 juridiniai asmenys, kai 2023 m. tokių buvo 1 018.
Nors Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (AVNT) dar nepateikė detalizuotų duomenų už visus metus, bendras tendencijas galima vertinti remiantis trijų 2024 m. ketvirčių statistika.
Ryškiausia probleminė sritis – transporto sektorius
Poveikį bankrotų dinamikai turėjo ne tik vidaus ekonominiai iššūkiai, bet ir globalios geopolitinės bei ekonominės tendencijos.
Ekonominės veiklos rūšių analizė rodo, kad daugiausia bankrotų fiksuota didmeninės ir mažmeninės prekybos (22,1 proc.), statybos (21,6 proc.), transporto ir saugojimo (12,6 proc.), apdirbamosios gamybos (11,2 proc.) bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (6,7 proc.) sektoriuose. Didmeninė prekyba ir statyba tebėra pirmose šio sąrašo pozicijose, bet procesų augimas stabilizavosi. Ryškiausia problemine sritimi pernai tapo transporto sektorius – čia bankrotų skaičius išaugo net 77 proc.
Transporto sektoriaus krizei įtakos turėjo ir tebeturi daugybė priežasčių: i) didėja veiklos kaštai (degalų kainų svyravimai); ii) auga kelių ir infrastruktūros mokesčiai: ES kelių rinkliavos, eurovinjetės ir kiti infrastruktūros mokesčiai padidino fiksuotas išlaidas; iii) sunkvežimių parko atnaujinimo būtinybė, nes griežtėja taršos reikalavimai; iv) didelis vairuotojų trūkumas ir darbo sąnaudų – atlyginimų augimas; v) sunkumai ES rinkoje ir konkurencija (Mobilumo paketo poveikis labiau išryškėjo ir 2024 m., prarastos rinkos Rytuose, o alternatyvios rinkos nebuvo prieinamos visoms įmonėms, be to, Lietuvos vežėjai susidūrė su didėjančia konkurencija iš tokių šalių kaip Lenkija, Rumunija ir Bulgarija); vi) pasunkėjusios finansavimo sąlygos (aukštos palūkanų normos ir brangstantys kreditai bei lizingai); vii) geopolitiniai ir ekonominiai iššūkiai (lėtėjanti Vakarų Europos ekonomika ir mažėjanti paklausa, pramonės sulėtėjimas sumažino krovinių srautus, o kartu ir transporto įmonių pajamas).
Visos šios priežastys lėmė, kad daugelis smulkių ir vidutinių vežėjų nebegalėjo išlikti rinkoje. 2025 m. ši tendencija gali išlikti, jei nebus ryškesnių pokyčių tiek politinėje, tiek ekonominėje aplinkoje.
Verta atkreipti dėmesį į maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektoriaus praėjusių metų statistiką. Nors pastaruoju metu žiniasklaidoje, regis, garsiausiai skamba maitinimo sektoriaus bankrotų istorijos, nuo 2024 m. pradžios panaikintas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maitinimo paslaugų ir apgyvendinimo įmonėms staigaus poveikio neturėjo. Nepaisant ankstesnių prognozių, 2024 m. statistika rodo priešingą tendenciją – šiame sektoriuje bankrotų skaičius, palyginti su 2023 m., sumažėjo 29,2 procento. Gali būti, kad realus PVM lengvatos panaikinimo poveikis pasimatys pirmą 2025 m. pusmetį.
Bankrotus vis dažniau inicijuoja VMI
Bankroto procesus pernai dažniausiai inicijavo Valstybinė mokesčių inspekcija (33,5 proc. visų bankrotų), kurios aktyvumas augo 47,9 proc., palyginti su 2023 m.. Įmonių vadovų inicijuoti bankrotai sudarė 29,9 proc., o darbuotojų iniciatyvos išaugo 5,3 proc. Daugiausia bankrutavo uždarosios akcinės bendrovės (UAB), tačiau ypač didelį augimą fiksavo mažosios bendrijos (MB) – jų bankrotų skaičius šoktelėjo 42,7 proc. Padaugėjo ir bankroto bylų, keliamų žemės ūkio bendrovėms ir asociacijoms.
Tyčinių bankrotų skaičius, palyginti su tais metais bankrutuojančių įmonių skaičiumi, 2024 m. esmingai nesikeitė, sudarė 4,7 proc. ir patenka į pastarųjų metų svyravimo apimtį tarp 4,3–5 proc.
Pagrindinės bankrotų priežastys išliko tos pačios – per dideli įsiskolinimai, apyvartinių lėšų trūkumas ir kreditavimo problemos.
Taigi, 2024-ieji išsiskyrė augančiu bankrotų skaičiumi, o transporto ir gamybos sektoriuose situacija tapo dar sudėtingesnė. Ateities tendencijas lemia besivystantys globaliniai konfliktai, besitęsiantis karas Ukrainoje, nestabili politinė padėtis JAV ir politiniai pokyčiai Europos šalyse. Kaip buvo prognozuota praėjusių metų pradžioje, nauji iššūkiai paskatino bankrotų skaičiaus augimą 2024-aisiais, todėl tikėtina, kad ši tendencija tęsis ir 2025 m.
