Dviračiu per Alytų

Alytuje yra daugiau kaip 22 km dviračių takų. Per visą miestą besidriekiantis dviratininkų ir pėsčiųjų pamėgtas Sveikatos takas nutiestas ant XIX a. supilto geležinkelio pylimo, kurio aukštis vietomis siekia daugiau kaip 20 metrų.

Dviračių takas Alytaus panemune driekiasi vaizdingais Nemuno krantais ir Alytaus šilelio takais. Dviračių ir pėsčiųjų takai įrengti Kurorto, Jaunimo parkuose, gyvenamuosiuose rajonuose. Miesto takų tinklas plečiamas, netrukus bus priduotas naudojimui pėsčiųjų ir dviračių takas Žaliojoje gatvėje, pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Nemuną, jungiantis piliakalnį ir Pirmąjį Alytų su senamiesčio kurortine dalimi.

Važiuojant takais galima ne tik mėgautis gamtos prieglobsčiu, grožėtis srauniu Nemunu, tačiau ir pamatyti čia išlikusius praeities objektus. Alytaus turizmo informacijos centras kviečia keliauti siūlomais maršrutais.

Maršrutas „Kerinti Alytaus panemunės panorama“. Atstumas ~15 km

Jurgiškių g.–Jazminų g.–Vilties g.–Jaunimo parkas–Parko g.–Kauno g.–Sanatorijos g.–Voveraičių g.–Panemunės dviračių takas.

Maršrutas prasideda Jurgiškių g., nuo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios (pašventinta 2001 m.). Šalia augančiame Likiškių parke galima pasigrožėti Nemuno slėnyje įsikūrusio Alytaus panorama, nes čia yra didžiausiu absoliutiniu aukščiu Alytuje pasižyminti kalva. Šalia parko pastatytas pirmasis Lietuvoje paminklas 1979–1989 m. Afganistano kare žuvusiems lietuviams.

Jazminų g. ir Vilties g. važiuojate iki Jaunimo parko, sukate į jį. Čia važiuojant dviračių takais galima grožėtis išpuoselėtais gėlynais ir parke stovinčiomis metalo plastikos skulptūromis.

Parko g. minate į Kauno g., iš jos – į Sanatorijos g. ir Voveraičių g. pasiekiate Lietuvos tūkstantmečio tiltą. Jis eismui atidarytas 2011 m. spalio 28 d. Tilto ilgis 257,80 m, aukštis – 25 m. Ant tilto nekopiate, nuo jo panemunės dviračių taku grįžtate į miestą. Važiuojant Alytaus šileliu ir grožintis augančiomis pušimis net neverta abejoti garsaus dailininko M. Dobužinskio žodžiais, kai jis kalbėjo apie Alytų kaip apie amžinai žalią, Nemuno kilpos apjuostą miestą.
Pravažiavę senąsias sanatorijos kapines, netrukus pamatysite XX a. pr. tinkuoto mūro pastatą – tai buvusi Alytaus mėsinė. Už jos – prieplauka ant Nemuno kranto. Čia sustojus pailsėti galima grožėtis tyvuliuojančios upės didybe ir ramybe. Prieš šimtmetį šioje vietoje stovėjo tiltas, ant kurio 1919 m. žuvo pirmasis nepriklausomybės kovų karininkas A. Juozapavičius. Dabartinis jo vardo tiltas stovi 50 m aukščiau prieš srovę.

Truputį nusukus nuo maršruto ir nuo prieplaukos Nemuno g. pakilus 350 m. galima pamatyti XX a. pr. Alytaus sinagogą.
Grįžtate į dviračių taką. Važiuojant pakeliui stovės senutė, laiko ardoma raudonų plytų geležinkelio vandens sistemos siurblinė. Pasiekus Dainų slėnį kitoje Nemuno pusėje atsiveria išdidžiai dunksančio, legendomis apipinto Alytaus piliakalnio, kurio papėdėje gimė miestas, vaizdas. Priešais galima pamatyti baigiamą statyti pėsčiųjų ir dviratininkų tiltą. Tiltas pastatytas ant buvusių XIX a. geležinkelio tilto išlikusių atramų. Tai aukščiausias pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas Lietuvoje, jo aukštis – 35 m. Kadangi vyksta statybos darbai, norint pakilti ant pylimo reikia šiek tiek atidumo ir kantrybės. Dainų slėnio pusėje pamatysite nedidelį takelį – juo kylate į viršų ir minate Kurorto parko keliu, atidžiai stebėkite kairės pusės kelius ir keliukus, pamatę tinkamą – juo pakylate ant buvusio XIX a. geležinkelio pylimo, ant kurio driekiasi dviračių ir pėsčiųjų takas. Juo grįšite į tą vietą, nuo kurios pradėjote kelionę. Pakeliui pamatysite Nemuno senvagę – Mažąjį ir Didįjį Dailidės ežerus, senosios geležinkelio stoties (1896 m.) likusią dalį.

Nuotraukų autoriai: Z. Bulgakovas, E. Dovydėnas, B. Malaškevičiūtė, Z. Stankevičienė