Lapkričio mėnesiui besiritant į antrąją pusę, vis dažniau pagalvojame apie šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Taigi suvokiame, kad neišvengiamai netrukus žengsime į 2025 metus. O kas gi mūsų laukia kitais metais ekonomine prasme? Pažvelkime į tris pagrindinius ekonominius rodiklius (bendrąjį vidaus produktą, infliaciją ir nedarbo lygį) ir nuspręskime, ar 2025 m. bus geresni už besibaigiančius 2024-uosius.
BVP turėtų augti sparčiau: vartosime, investuosime bei prekiausime daugiau
Kaip žinome, BVP yra per tam tikrą laikotarpį sukurtų prekių ir paslaugų piniginė išraiška. Vertinant BVP išlaidų metodu, viena iš dedamųjų yra namų ūkio vartojimo išlaidos. Kylant realiosioms namų ūkių pajamoms, prognozuojama, kad turėtų didėti ir vartojimas. Tai atitinkamai turėtų turėti įtakos ir vidaus prekybai. Kiekvienas iš mūsų turėtume įsigyti šiek tiek daugiau prekių ir paslaugų arba išlikti tame pačiame vartojimo lygmenyje. LR Finansų ministerija prognozuoja, kad 2025 m. namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų padidėti 0,3 proc. punktais, lyginant su 2024 m.
Žvelgiant į įmonių lygmenį, prognozuojama, kad 2025 m. investicijų pokytis per metus turėtų didėti ir siekti nuo 5,6 proc. (Finansų ministerija) iki 6,6 proc. (Lietuvos bankas). Tam neabejotinai įtakos gali turėti gausesnės ES paramos fondų lėšos. Lietuvos bankas prognozuoja, kad valdžios sektoriaus vartojimas turėtų nepakisti, lyginant su 2024-aisiais. Be viso to, akcentuotina ir tai, kad kitais metais eksportas ir importas turėtų augti: eksporto metinis pokytis – nuo 3,1 proc. (Lietuvos bankas) iki 3,9 proc. (Finansų ministerija), importo – nuo 4,5 proc. (Lietuvos bankas) iki 4,7 proc. (Finansų ministerija). Šiuo metu bendrą Lietuvos ekonomikos augimą labiausiai didina ne pramonė, o paslaugų sektorius, ypač informacijos ir ryšių veikla.
Tiek LR Finansų ministerija, tiek Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2025 m. BVP turėtų augti nuo 2,9 proc. (Finansų ministerija) iki 3,1 proc. (Lietuvos bankas), kai 2024 m. BVP augimo prognozė yra nuo 2,2 proc. (Lietuvos bankas) iki 2,3 proc. (Finansų ministerija). Europos centrinis bankas prognozuoja, kad euro zonos šalyse 2025 m. BVP metinis augimas sieks 1,3 proc. – tai būtų 0,5 proc. punktais daugiau nei prognozuojama 2024 m.
Kainos augs sparčiau: prekės ir paslaugos kainuos brangiau
Kaip žinome, infliacija yra bendrojo kainų lygio ūkyje kilimas. LR Finansų ministerija ir Lietuvos bankas prognozuoja, kad šių metų vidutinė metinė bendroji infliacija turėtų siekti 1 proc. Struktūrine prasme prognozuojama, kad labiausiai 2024 m. augs paslaugų kainos, lyginant su kitomis – pramoninių, ne energijos prekių, maisto produktų ir energijos kainomis.
Tikimasi, kad kitais metais infliacija išaugs iki 2,5 proc. Vienos iš tai lemiančių priežasčių turėtų būti paslaugų, apdoroto ir neapdoroto maisto produktų bei energijos kainų augimas. Ekonominiu požiūriu 2025 m. infliacija turėtų sugrįžti į labiau įprastą lygį. Vis dėlto, remiantis Europos centrinio banko prognozėmis, infliacija Lietuvoje būtų šiek tiek didesnė nei bendra euro zonos šalių prognozuojama vidutinė metinė infliacija kitąmet – 2,2 proc.
Nedarbo lygis šiek tiek kris: gali būti jaučiamas darbuotojų trūkumas
Nedarbo lygis yra rodiklis, kuris yra išreiškiamas bedarbių ir darbo jėgos santykiu. Prognozuojama, kad vidutinis metinis nedarbo lygis šiais metais Lietuvoje turėtų sudaryti nuo 7,3 proc. (Finansų ministerija) iki 7,4 proc. (Lietuvos bankas). 2025 m. nedarbo lygis turėtų šiek tiek sumažėti iki 7,1 proc. Vienos iš tai lemiančių priežasčių galėtų būti neigiama natūrali gyventojų kaita ir mažiau palanki grynoji migracija, o visa tai turėtų lemti tai, kad darbingo amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje pradėtų mažėti. Gali būti, kad dėl šios aplinkybės bus sudėtinga pasiekti darbo jėgos ir užimtųjų gyventojų skaičiaus augimą. Kita vertus, euro zonos šalyse prognozuojamas stabilumas darbo rinkoje: pasak Europos centrinio banko, 2025 m. nedarbo lygis turėtų nesikeisti, lyginant su 2024 m., ir siekti 6,5 proc.
Vis dėlto, prognozuojama, kad 2025 m. darbo užmokesčio augimas neturėtų būti toks spartus, kaip šiais metais. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas prognozuoja, kad darbo užmokesčio augimas 2024 m. sieks 9,8 proc., o Finansų ministerija – 10,1 proc. Žvelgiant į darbo užmokesčio augimą, 2025 m. skaičiai yra atitinkamai mažesni: 7,6 proc. (LR Finansų ministerija), 8,5 proc. (Lietuvos bankas).
Taigi prognozuojama, kad 2025-aisiais pirksime šiek tiek daugiau prekių ir paslaugų, investicijos turėtų paaugti, o prekyba vidaus ir užsienio rinkose turėtų padidėti. Kita vertus, paslaugų, apdoroto ir neapdoroto maisto produktų bei energijos kainos turėtų augti, o darbo užmokesčio augimas neturėtų būti toks spartus, kaip šiais metais. Darbo rinkoje gali būti jaučiamas tam tikrų darbuotojų trūkumas, o šalies nedarbo lygis turėtų šiek tiek sumažėti.
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė
