Emanuelis Ryklys – šiaulietis, jau daug metų gyvenimą kuriantis kavos ritmu Vilniuje. Jo knyga „Tebūnie kava” – puikus gidas kavos mėgėjams ir tiems, kurie nori daugiau sužinoti apie šį juodą kvapnų gėrimą. Šiame interviu minėsime ir kavą, tačiau čia svarbiausi – Šiauliai. Prisiminimai, pamąstymai ir linkėjimai vieninteliam tokiam – Saulės miestui.
Kai tarėmės dėl interviu, užsiminėte, kad Šiauliai – šventas miestas. Ką draugams/svečiams pasakojate apie šį miestą? Kokie tie, Emanuelio Ryklio, Šiauliai?
Man Šiauliai prasideda Draugystės prospekte, kur ir augau, pamilau kaštonus, kaimynų agrastus ir obuoliukus, kavą, traukinius, suradau pirmuosius draugus, gavau pirmuosius randus. Čia tebegyvena mano mama ir sesuo su šeimyna. Taip pat bulvaras su fantastinėmis Viliaus Purono skulptūromis, dar Šiauliai man saulės berniukas („Šaulys” – red. past.) – šviesos ir laisvės simbolis. Iš modernių erdvių labai mėgstu Fotografijos muziejų. Be to, Šiauliai man yra muzika — Saulė, Gin’Gas, BIX, alternatyvūs klubai „Šeškinė” (buvo Studentų kampe) ir „Skleps” (buvo visiškas underground klubas prie studentų bendrabučių iš kitos „Arklidės” pusės. Ten net V. Cololo prie durų bilietus pardavinėjo ir įleisdavo), amfiteatro suoliukai. Kažkokios magijos turi ir apleistas atrakcionų parkas bei senosios kapinės.
Kuo Šiauliai išsiskiria Lietuvos kontekste? Mes – saulės/dviračių miestas? Identiteto paieškos vis nesibaigia…
Sunku pasakyti. Šis miestas – romantikos ir industrijos lydinys. Aš čia, Šiauliuose, randu ir D. Linčo „Tvinpyksą”, ir žydišką naminį maistą, ir Mančesterio gitaras, ir nemiegantį geležinkelį, ir turgaus istorijas. Šiauliai buvo ir yra tobula dirva sveikom kultūringom sėklom užaugti. Miestas yra suformavęs daug gražių asmenybių.
Kaip manote, kas pritrauktų arba sulaikytų turistų srautus mūsų mieste?
Visad sakau ir sakysiu, kad bet kokį miestą puoš ir it magnetas veiks maži tikri verslai. Ne kopijos, ne bandymai imituoti kažkokį didmiestį, kažkokį užsienį, o tiesiog tikras nuoširdus originalus verslas. Žmonės yra esminis magnetas kitiems žmonėms. Kava skanesnė ne dėl to, kad keliavo tūkstančius kilometrų, buvo techniškai skrudinama ir ruošiama. Kava skanesnė, nes žmonės norėjo ja dalintis su bendraminčiais, nepažįstamais ir net priešais. Ta proga, linkiu visiems brangiems šiauliečiams daugiau skanių pauzių. Per jas ir gimsta tos geros idėjos, kurių reikia bet kuriam miestui ir miesteliui. Tebūnie Šiauliai!
Kadangi neretai tenka turistams rekomenduoti geros kavos vietas Šiauliuose. Minėjote, kad geriausia kava pas mamą, bet kur jos, geros, rasti Šiauliuose?
Šiuo klausimu, ko gero, nebūsiu geras patarėjas. Gimtajame mieste išties geriu kavą pas mamą arba pas seserį namuose. Tiesa su tėčiu, kuomet jis dar buvo gyvas mėgdavome aplankyti „Šokoladinę”. gerdavome ten espresso su pagerinimu. Kavos skonis man ten tikrai nekliūdavo ir nemaišydavo bendrauti bei mėgautis laisvadieniu. Kur šiandien šiauliečiui eiti kavos mieste, manau, patartų patys miestiečiai.
Koks būtų jūsų Šiaulių Top5? Kokios vietos jums kelia nostalgiją iš vaikystės?
Draugystės prospektas su šalia esančia Geležinkelio stotimi.
Fotografijos muziejus.
„Saulės berniukas”.
Senasis parkas.
Centrinis knygynas.
Šiauliai keičiasi. Daug diskusijų sukėlė medžių krytis, tačiau dabar turime atviras erdves. Ką pats manote apie pokyčius mieste? Kokių pokyčių dar lauktumėte?
Džiaugiuosi už Šiaulius, džiaugiuosi už miestą, kuris vis dar gyvas ir myli savo istoriją bei išlieka, mano galva, saviironiškas. Didžiausi komplimentai R. Kmitai už „Pietinia kronikas”, „Lukis stuors i Andriens” feisbuko puslapiui, R. Ruokiui už kultūrinius renginius ir kitiems, kurie judina vietinį asfaltą.
