Rugsėjo 6–15 dienomis vyksiantys Europos paveldo dienų Lietuvoje renginiai jau pradėjo skaičiuoti ketvirtą dešimtmetį. Kaip ir kasmet renginių organizatoriai sieks atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros paveldą – mums atitekusį ankstesnių kartų palikimą. Jis nuolat šalia mūsų, tik ne visada įvertintas ir pažintas. Europos paveldo dienos – puikus būdas prisiliesti ne tik prie to, ką matome šiandien, bet ir patyrinėti, pasigilinti ir suvokti, kaip ir iš kur jis pas mus atsiradęs. Tam kaip niekad dėkinga šių metų EPD tema – „Kultūros paveldas: ryšiai įtakos, keliai”.
Šiandien žmonės daug keliauja. Jau nieko nestebina, jog per kelias valandas galime pakeisti kelias laiko juostas. Vadiname save globaliais žmonėmis, tačiau keliauta, judėta buvo visais laikais – taikos ir karo metu, piligrimystės, prekybos, diplomatijos, užkariavimo, atradimų, kūrybos tikslais. Migracijos vyko tiek šalies viduje, tiek tarp šalių ar žemynų. Keliavo ne tik žmonės. Keliavo daiktai. Kartu su žmonėmis ir daiktais keliavo ir idėjos bei įsitikinimai. Šis keliavimas iš vienos vietos į kitą sukūrė daugybę prasminių bei fizinių kelių ir maršrutų (kai kurie taip įsišaknijo, kad tais pačiais takais keliaujama jau kelis šimtus metų, pavyzdžiui, visiems gerai žinomas piligriminis Santjago de Kompostela ( Šv. Jokūbo kelias).
Šių metų Europos paveldo dienų tema siekiama atskleisti kultūros paveldo objektų istorijas bei vertes platesniame geografiniame ir istoriniame kontekste. Fiziniai ir prasminiai keliai, jungtys, išsivystę tinklai leido formuotis įtakoms ir mainams, kurių ženklus šiandien galime perskaityti mūsų kultūros paveldo objektuose, visame kraštovaizdyje – nuo priešistorės laikų radinių iki XX a. architektūros ir urbanistikos. Nesuklyskime. Mūsų miestai, gatvės, pastatai, tradicijos – saviti, bet kartu jie veikiami ir daugelio platesnių įtakų, mainų ir ryšių. Mūsų paveldas rodo didžiulį bendrumą, bet kartu įgauna savitą pavidalą, naują veidą, priklausomai nuo vietų, kuriose jis įsišaknijęs. Žmogus gebėjo ne tik tiesiogiai „perkelti” tai, ką pamatė svetur, bet ir kūrybiškai transformuoti, įvietinti atsižvelgdamas į daugelį veiksnių: gamtinę aplinką, vietines statybines medžiagas, menininkų ar amatininkų gebėjimus, finansines galimybes ir kt. Galime prisiminti Vilniaus baroko mokyklą ar modernizmo architektūros ir tautinių idėjų sąsajas su Europos šalių madomis, su Europoje paplitusiais architektūros stiliais. Paveldas atskleidžia mūsų europinę tapatybę ir vaizdžiai įrodo, kad esame Europos dalis.
Paveldo ryšių galima įžvelgti ir skirtingose vietose esančiuose kultūros paveldo objektuose, su jais susijusiose vietovėse. Teminiai maršrutai yra dar viena galimybė plėtoti šių metų temą. Pavyzdžiui, Europos Tarybos kultūros keliai, vingiuojantys per skirtingose valstybėse esančias vietoves. Tokie Kultūros keliai, kaip Moterų rašytojų, Keramikos, Istorinių vaistinių ir vaistinių augalų sodų, Napoleono, Impresionizmų, Geležinės uždangos, Šv. Jokūbo, Europos žydų kultūros ir daugelis kitų turi daugybę sąsajų ir su Lietuva. O nacionaliniai M. K. Čiurlionio, Vėtrungių ir regioninis 5 kūrėjų kelias – taip pat puiki galimybė kalbėti apie paveldo klodus, persipynusius ryšius ir įtakas.
Šių metų temos plėtojimo galimybės – didžiulės. Vienas iš akivaizdžiausių šių metų temos elementų – fiziniai keliai, kurie istorijos bėgyje jungė bendruomenes ir kultūras. Nuo kūlgrindų, arklių pašto traktų iki geležinkelio ar laivybos infrastruktūros. Juk istorinių kelių tinklas atskleidžia ir istorinių vietovių reikšmingumą istorijos bėgyje!
Įvairiais laikotarpiais iš kelionių užsienyje atsivežtos mados ir naujovės įgavo kūną funduotų bažnyčių ir vienuolynų, dvarų sodybų, miesto rezidencijų, visuomeninių pastatų architektūroje, miestų planavime ar technologinių naujovių diegime. Darbas kartu su iš užsienio atsikviestais meistrais leido tobulėti ir įgauti naujų žinių vietiniams meistrams, o į įvairius užsienio universitetus studijuoti išvykę menininkai ar architektai ne tik grįždami atsivežė naujausias tendencijas, bet dalelę Lietuvos paliko praktiškai visuose žemynuose.
Dar vienas šios temos aspektas yra bendrabūvis su kitataučiais – žydais, karaimais, totoriais, lenkais ir daugeliu kitų, kuriems istorinės Lietuvos žemės greičiausiai buvo tiek pat savos ir gimtos. Šie ryšiai neabejotinai turtino Lietuvos kultūros paveldą, kurį šiandien galime pažinti.
Europos paveldo dienų renginiai Lietuvoje: https://europospaveldodienos.lt/renginiai/
https://welovelithuania.com/europos-paveldo-dienos-2024/
