Jei gydytojas galėtų paklausti paciento tik vieno klausimo tam, kad įvertintų jo sveikatą, klausimas visada būtų toks pat – kiek jums metų? Būtent amžius yra didžiausias rizikos veiksnys lėtinių ar su metais susijusių ligų plėtimuisi. Higienos instituto duomenimis, 2015-aisiais 45 metų ir vyresnių asmenų dažniausia mirtingumo priežastis buvo kraujotakos sistemos ligos, antroje vietoje – piktybiniai navikai. Tuo tarpu asmenų iki 44 m. dažniausia mirtingumo priežastis buvo tik išorinės priežastys. Akivaizdu, kad artėjanti 44 m. riba gali sukelti nemenką psichologinį smūgį – ar įmanoma šį momentą atidėti? Genetikų teigimu – taip, nes iš tiesų viską lemia žmogaus biologinis amžius.
„Nors ir nežymiai svyruodama, vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė vis ilgėja. Žvelgiant į istoriją, vienas ryškiausių šuolių gyvenimo trukmės pailgėjime buvo mokslininko Aleksandro Flemingo penicilino atradimas. Nuo to laiko pradėti vartoti antibiotikai ir plaučių uždegimas iškrito iš mirtinų ligų sąrašo. Kita vertus, prasmę turi ir tai, kad visame pasaulyje atsiranda sveiką gyvenimo būdą propaguojančių judėjimų, kas savo ruožtu apsaugo žmogaus ląsteles bei visą organizmą ir tuo pačiu stabdo senėjimą“, – sako „InMedica Alfa“ gydytojas genetikas doc. dr. Danielius Serapinas.
Biologinio, o ne kalendorinio amžiaus reikšmė
Tai, kad trisdešimtmetė žmona gali būti kur kas silpnesnės sveikatos, pavargusi ir labiau išsekusi nei jos penkiasdešimtmetis vyras, anot gydytojo, visai nestebina, mat biologinis amžius nuo kalendorinio gali skirtis net, pavyzdžiui, 15 metų. „Žmogaus senėjimą lemia genų ir aplinkos veiksnių sąveika. Kiekvienos chromosomos gale yra telomerai, kurie apsaugo chromosomą bei DNR grandinę nuo suirimo ir yra tiesiogiai susiję su senėjimu. Taigi jei žmogus rūko, patiria daug streso ir neskiria dėmesio mitybai, jo telomerų testas gali parodyti, kad jis dešimčia metų per anksti pasenęs“, – sako doc. dr. D. Serapinas.
Telomerų ilgis palaipsniui trumpėja kiekvieną kartą pasidalijus ląstelėms, kol galiausiai pasiekia kritiškai trumpą ilgį. Dėl šios priežasties DNR tampa pažeidžiama, o ląstelės nustoja dalytis bei pradeda senti tuo pačiu sendindamos visą kūną. 30–50 metų žmogaus telomerų ilgis svyruoja nuo 6 iki 14 tūkstančių genetinių vienetų – nukleotidų. Kuo ilgesni telomerai, tuo žmogus atrodo jauniau. Jei telomerai trumpesni – tai gali būti susiję su intensyvesniu senėjimu bei vidaus organų susidėvėjimu, taip pat tokiu atveju gali padidėti tokių ligų, kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, neurodegeneracinės ligos, diabetas ar nevaisingumas, rizika.
Anot gydytojo genetiko, nerimaujant dėl biologinio ir kalendorinio amžiaus neatitikimų, nežinomybę galima nesudėtingai išsklaidyti – jau sukurtas testas, galintis ištirti kiekvieno žmogaus telomerų ilgį. Ką su ta informacija daryti – kiekvieno asmeninis sprendimas, tačiau padarius tinkamas išvadas, biologinį amžių galima ir šiek tiek „koreguoti“.
Kaip „prailginti“ telomerus ir gyvenimą?
Doc. dr. D. Serapino teigimu, pirmiausia, ką reikėtų padaryti – atlikti telomerų ilgio matavimo tyrimus, tokį testą galima atlikti ir Lietuvoje. „Išsitirti telomerų ilgį ryžtasi drąsūs žmonės, nes reikia būti pasiruošus pažvelgti į savo „vidų“, o esant reikalui – daug ką keisti gyvenime bei pasiryžti gyventi sveikiau. Sužinojęs, kad jo telomerų ilgis optimalus, žmogus gali padaryti išvadas, kad jo gyvenimo būdas yra optimalus ir jis gyvena pakankamai sveikai. Jei telomerų dydis mažesnis, nei turėtų būti pagal kalendorinį amžių, žmogus turėtų rimtai susimąstyti ir koreguoti visą savo dienos režimą, mitybą bei emocinę būseną“, – sako gydytojas genetikas.
Atlikus testą ir gavus rezultatus, sudaromas personalizuotas gyvenimo būdo korekcijos planas, kuris būtų palankus telomerams. Taigi telomerų testo rezultatai gali būti tas ieškotas postūmis, paskatinantis gyventi sveikiau. Taigi, ką pirmiausia, anot gydytojo genetiko, reikėtų keisti?
- Išoriniai veiksniai. Moksliniai tyrimai įrodė, kad žmogaus ląstelėse yra fermentas telomerazė, kuris gali prailginti ir iš dalies atstatyti telomerų ilgį. Šiam fermentui įtaką daro ir išoriniai veiksniai: vaistai, mityba, rūkymas, virusai, aplinkos užterštumas ir kiti faktoriai. Kone stipriausią teigiamą poveikį daro fizinis aktyvumas, mankšta, ypač Tibeto pratimų rinkinys.
- Psichologiniai veiksniai. Įdomūs profesorės Elizabet Blackburn, gavusios Nobelio premiją už ilgaamžiškumo genetikos išaiškinimą, tyrimai. Ji nustatė, kad psichologiniai veiksniai gali pagreitinti ir sulėtinti telomerų trumpėjimo procesą – chroniškas stresas, pyktis pagreitina, o gera nuotaika, geranoriškumas, meilė lėtina telomerų trumpėjimą.
Tikrąjį senėjimo procesą nurodantys telomerai neturėtų gąsdinti – tai tik dar viena galimybė sužinoti savo sveikatos būklę ir laiku imtis reikiamų veiksmų.
