Pernai buvo viena mažoji Lietuvos kultūros sostinė – Naisiai (Šiaulių r.). Šiemet mažųjų šalies sostinių vardą turi 10 vietovių: Josvainiai (Kėdainių r.), Gelgaudiškis (Šakių r.), Miežiškiai (Panevėžio r.), Žemaičių Kalvarija (Plungės r.), Šeduva (Radviliškio r.), Pagramantis (Tauragės r.), Juknaičiai (Šilutės r.), Merkinė (Varėnos r.), Alanta (Molėtų r.), Vepriai (Ukmergės r.).
„Tegu kasmet vis kitoje savivaldybėje atsiranda dar dešimt mažųjų kultūros sostinių. Praėjus dešimtmečiui jų bus šimtas! Šimtas Lietuvos kaimų ir miestelių, kur gyvena laimingi žmonės“, – aiškina agronomas, verslininkas, ūkininkas, politikas, mecenatas Ramūnas Karbauskis, paklaustas, kodėl ėmėsi iniciatyvos kaimiškąsias vietoves skelbti mažosiomis kultūros sostinėmis.
Nuo didžiųjų kultūros sostinių iki mažųjų
Kasmet dviejų Europos Sąjungos (ES) valstybių du miestai turi garbę vadintis Europos kultūros sostinėmis. Dėl teisės taip vadintis ES miestai varžosi pateikdami kultūrines programas. Šių metų Europos kultūros sostinėmis tituluojamas Vroclavas (Lenkija) ir San Sebastianas (Ispanija).
Pastaraisiais metais ir Lietuvos miestai rungiasi dėl galimybės tapti šalies, net Europos kultūros sostinėmis. Vilnius Europos kultūros sostine buvo 2009 m., Kaunas siekia šį titulą gauti 2022-aisiais.
Garbę vadintis šių metų Lietuvos kultūros sostine iškovojo Telšiai. Tarp ankstesnių šalies kultūros sostinių – Zarasai, Panevėžys, Žagarė.
Kas taps Lietuvos kultūros sostine, sprendžia Kultūros ministerija, įvertinusi dėl šio titulo kovojančių savivaldybių kultūrines programas.
Kultūros ministerijos valia Žagarė, tiksliau – Joniškio savivaldybė tapo 2015 m. Lietuvos kultūros sostine. O R. Karbauskio valia jo puoselėjami Naisiai (Šiaulių r.) tapo 2015-ųjų Lietuvos mažąja kultūros sostine.
Te daugiau būna laimingų bendruomenių
„Norėjau, kad kuo daugiau šalies žmonių, apsilankiusių Naisiuose, jų kultūriniuose renginiuose, įsitikintų, jog čia gyvena laimingiausia bendruomenė“, – kaip ir kodėl pernai šalyje radosi tradicija kaimiškąsias vietoves skelbti mažosiomis kultūros sostinėmis, aiškina R. Karbauskis. Paklaustas, kodėl jo iniciatyva šįmet dešimt miestelių bei kaimų – po vieną iš buvusių apskričių – tapo mažosiomis kultūros sostinėmis, tęsia: „Mano tikslas – kad Lietuvoje būtų kuo daugiau miestelių bei kaimų, kurie, kaip ir Naisiai, taptų pavyzdžiu, kuria kryptimi turėtų judėti bendruomenė, ir kad tokiose vietovėse gyvenantys žmonės būtų laimingi kaip naisiečiai. Naisiai – analogų neturinti vietovė, bendruomenė.“
Pasak R. Karbauskio, Naisiai – pavyzdys, kad gyvenimas kaime gali būti visai kitoks, nei įprasta manyti. Čia veikia mokykla, ambulatorija, kultūros centras, o renginių kokybė – aukščiausia, svarbiausia, žmonės blaivūs. Naisiai – blaivi vietovė, kur akivaizdu, kad kaime galima sukurti didesnę gyvenimo kokybę nei mieste. Juk mieste nėra tiek gamtos palaimos kaip kaime.
„Autobusais pas mus, į Naisius, žmonės važiuoja pažiūrėti, kaip mes gyvename. Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje yra daugiau kaimų, bendruomenių, kur ne mažesnis potencialas tvarkytis kaip Naisiuose. Labai noriu, kad kuo daugiau šalies kaimiškųjų bendruomenių perimtų Naisių bendruomenės gyvenimo būdą – kurtų saugią gyventi aplinką rengdamos blaivias šventes, suremtais pečiais stengtųsi, kad vietos žmonių gyvenimo kokybė būtų geresnė, suvoktų, jog kultūros renginys turi būti turiningas“, – sako R. Karbauskis.
Gyventi kaime smagiau nei mieste
Pasak pašnekovo, Lietuvoje plintant žiniai, kad kaimiškos vietovės – ne prasigėrusiųjų buveinės, o laimingo gyvenimo vieta, nė nebėgs jaunimas iš jų. Kad taip būtų, gana per TV, radiją skelbti, kad kaimas degradavęs, gana gąsdinti kaimo moksleivius, kad, jei gerai nesimokys, taps melžėjomis ar kombainininkais. Iš tiesų šių profesijų žmonės nemažai uždirba!
„Kitokia gyvensena norime užkrėsti Lietuvos kaimus, miestelius“, – sako R. Karbauskis, apibendrindamas, kodėl svarbu, kad kaimiškosios vietovės, tapusios mažosiomis kultūros sostinėmis, pasitikėtų savo galiomis į gera keisti vietos bendruomenės gyvenimą ir tai ryžtingai darytų.
Karbauskis šią savaitę kiekvienai mažosios kultūros sostinės bendruomenei pervedė po 3 tūkst. Eur – iš viso 30 tūkst. Eur. „Manau, ir savivaldybės prisidės… Bendruomenėms skirdamas paramą iškėliau vienintelę sąlygą – kad jų rengiamos šventės būtų blaivios“, – sako R. Karbauskis. Jam džiugu, kad 11 savivaldybių pasekė Naisių pavyzdžiu – priėmė sprendimą viešuose renginiuose apsieiti be alkoholio.
Ketinama mažųjų Lietuvos kultūros sostinių renginius įtraukti į oficialius vadovus turistams, reklamuoti parodose.
Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė
