Birželio 21 d. minima Pasaulinė jogos diena, kurią paskelbė Jungtinės Tautos. Šventiniai renginiai vyks dešimtyje Lietuvos miestų, o pagrindine renginių – paskaitų, jogos užsiėmimų – erdve taps Vilniaus miesto Rotušė. Kalbiname Indijos Garbės konsulą Lietuvai Rajinder Kumar Chaudhary.
Su Indijos ambasadoriumi Lietuvai Ajay BisariaPone Rajinder, kiek laiko gyvenate Lietuvoje ir kaip čia atsidūrėte?
Išvykau iš Delio, Indijos, į Maskvą 1992 metais. Pirmiausia vadovavau britų kompanijai, po to buvau Dubajuje registruotos įmonės direktoriumi. Mano sutartis pasibaigė 1997 metais ir nutariau, kad metas pradėti savo nuosavą verslą. Gyvendamas Rusijoje, daug keliavau po posovietines šalis, pamėgau Lietuvą ir Latviją, o draugas iš Kauno net pasiūlė čia persikelti. Susitikau su Lietuvos ambasadoriumi Rusijoje, kuris patikino, kad Lietuva – puiki šalis, tad ilgai nelaukiau ir su žmona iš Indijos atvykom į Vilnių – birželio 21 diena yra mano gyvenimo Lietuvoje metinės. Deja, gyvenimo pradžia nebuvo labai šviesi – praėjus keliems mėnesiams po atvykimo, nuo širdies smūgio miegodama mirė mano žmona. 2000 metais vedžiau antrą kartą, gydytoją iš Lietuvos, kuri jau 6,5 metų dirba Dubajuje..
Kokių pirmųjų žingsnių ėmėtės Lietuvoje? Ar visą laiką dirbote Konsulate?
Dar 1997 m. atidariau pirmąjį restoraną Vilniuje, vėliau plėčiau verslą Taline, Pernu, Rygoje, Jūrmaloje. Netrukus mane paskyrė pirmuoju Indijos konsulu Lietuvoje, tačiau ilgainiui verslas reikalavo vis daugiau jėgų ir diplomatinį darbą nutraukiau. Praėjusiais metais 3 restoranus pardaviau, 3 valdymą perdaviau giminaičiams, tad vėl gavau prašymą užimti Garbės Konsulo vietą. Tai pusiau diplomatinė pareigybė, nes esame atskaitingi Indijos ambasadai Varšuvoje. Iš pradžių tikėjausi, kad tai bus daugiau statusas, tačiau turiu daug atsakomybių, darbo, ypač susijusio su daugybe Lietuvoje studijuojančių jaunuolių iš Indijos.
Ar ilgitės Indijos? O gal jau jaučiatės lietuviu?
Indijoje nebegyvenu jau 24 metus, tačiau ten skrendu 6-8 kartus per metus. Labiausiai ilgiuosi artimų žmonių, gerų draugų, giminaičių – šeimos ryšiai Indijoje ypatingai stiprūs, tad progai pasitaikius, stengiuosi ten grįžti. Mano draugai ir šeimos nariai taip pat mane lanko – jaunėlė sesuo netgi praleidžia čia po tris mėnesius kasmet. O aš pats jau dvejus su pusę metų esu pilnateisis Lietuvos pilietis.
Jeigu palygintumėte Indijos ir Lietuvos visuomenes, ar jos labai skiriasi?
Pagrindinis šių šalių skirtumas – gyventojų skaičius, tai 2,8 milijono ir 1,25 milijardo. Kultūriškai yra daug mus vienijančių dalykų, išpažįstame tas pačias vertybes – labai gerbiame savo šeimas, tėvus, auginame vaikus, apsupdami juos meile ir rūpesčiu bei suteikdami daug laisvės individui. Be to, jūsų kalba labai graži, ji panaši į sanskritą ir hindi. Be to, nemažai kultūrinių papročių yra panašūs, pavyzdžiui, atėję į svečius, tiek jūs, tiek mes, nusiauname batus. Net jūsų pagonių tradicijos yra panašios į induistų praktikas, tarkime, santuokos ceremonija, apeinant ratu apie aukurą.
Joga Indijoje yra giliai įsišaknijusi, tapusi neatskiriama kultūros dalimi, o ar ji populiari pasaulyje?
Jogą gaubia daugybė nesusipratimų ir mitų – jai jau apie 7000 metų, ji nėra kažkokia naujovė Indijoje. Kalbant paprastai ,jo esmė – kūno ir minčių apsivalymas ir sveikatingumas. Tai tam tikras gyvenimo būdas, ir šiuo metu vis daugiau žmonių pradeda ja užsiimti, nes suvokia, kad buvimas sveiku yra žymiai geriau už sirgimą. Daug žmonių pasaulyje mano, kad per jogą Indija pasauliui perduoda savo religiją, tačiau tai yra filosofija, apimanti kūną ir protą. Beveik 174 šalys Jungtinėse Tautose parėmė birželio 21 dienos paskelbimą tarptautine jogos diena. Dabar ši praktika labai populiari Japonijoje, Kinijoje, netgi visuose Amerikos miestuose rasime jogos klubų – nebereikia žmonių įtikinėti, kad sveika gyvensena, švarus kūnas ir mintys yra svarbu.
Ar žmonės, užsiimdami joga įvairiuose pasaulio kraštuose, ją atlieka teisingai, pagal visus reikalavimus?
Yra daugybė jogos rūšių, formų, nors visų jų esmė tiek filosofijoje, tiek pratimuose yra vienoda. Viską apibendrinus, negalėčiau pasakyti, kad užsienyje atliekama joga kuo nors nusileistų praktikuojamai Indijoje.
O ar gali joga išgyventi moderniais laikais, šiuolaikiniame pasaulyje?
Jau ne viena pasaulinė kompanija pusvalandžio jogos užsiėmimus penkis kartus per savaitę įtraukė į būtinąją darbuotojų darbotvarkę, nes visi ėmė suprasti, kad tai padidina energijos kiekį. Indijos Ministras Pirmininkas Narendra Damodardas Modi joga užsiima jau 30 ar 40 metų ir dabar per dieną dirba 18-22 valandas, o miega vos 2-5 valandas, – tai jogos galia. Jis praktikuoja labai sveiką gyvenseną, du kartus per metus užsiima savaitę trunkančiu pasninku.
Kokią vietą jūsų gyvenime užima joga?
Anksčiau aš užsiimdavau jogos pratimais, tačiau turiu 4 ar 5 lūžius nugaroje, todėl man jau rekomenduojama jos atsisakyti. Vietoje to aš daug vaikštau, atlieku aprastus pratimus ir gyvenu sveiką gyvenimą, galiu dirbti 16 valandų per dieną neprarasdamas energijos.
Ar lietuviams būdingas sveikas gyvenimo būdas, ar mes užsiimame joga?
Lietuviai nuo seno daug dėmesio skiria fiziniam aktyvumui – praktiškai visose šeimose užsiimama sportu, įvairiomis veiklomis lauke, dauguma žmonių bėgioja maratonus… Indijoje taip niekada nebuvo: sportas niekada nebuvo vertinamas kaip svarbus elementas, galintis išlaikyti sveiką kūną. Tai atsispindi ir pasaulinėse varžybos – palyginus su Lietuva, Indijos sportininkai retai parsiveža medalių, palyginus su Lietuva, nors ši situacija jau keičiasi. Aš buvau nustebęs, sužinojęs, kiek jogos klubų veikia Vilniuje – niekas nevertė jų atidaryti, žmonės patys vienijasi, ją praktikuoja.
Rytoj, birželio 21 dieną, vyks jau antroji pasaulinės jogos dienos šventė Vilniuje. Kaip sekėsi pirmąkart?
Praėjusiais metais šią dieną minėjome organizuodami renginius net 18-oje šalies miestų. Deja, lijo stiprus lietus ir dalyvių skaičius mus nuvylė. Tikimės, kad šiemet į 10 miestų vyksiančius renginius pavyks sukviesti daugiau žmonių.
Galbūt jūsų renginio ir apskritai jogos ambasadoriais galėtų tapti įžymūs žmonės?
Žmonės vis dar drovisi sietis su joga, neturime ir žymių žmonių, kurie ją aktyviai propaguotų. Lenkijoje viskas kitaip – ten mūsų ambasada yra užmezgusi ryšius su žinomais jogos entuziastais. Lietuvoje kitaip, dalis žmonių mano, kad joga – asmeninis pasirinkimas, kurio nereikėtų demonstruoti viešai. Dauguma žmonių yra linkę joga užsiimti privačiai arba klubuose, tačiau Jogos diena nėra Indijos primetama šventė, tai pasaulinis renginys, už kurio pripažinimą balsavo ir Lietuva. Todėl kviečiu visus, ypač žinomus, viešus asmenis parodyti drąsą ir nebijoti, kad būsite susieti su Indija. Pernai mūsų ambasadorius buvo susitikęs su Lietuvos premjeru ir šis prasitarė norįs užsiimti joga, tačiau realybėj veikiančių gerųjų pavyzdžių mes neturime.
Ar ši diena yra svarbi Indijos tarptautinių santykių dalis?
Mes nenaudojame jos kaip diplomatijos įrankio, mes tik skelbiame, kad joga užsiimame jau tūkstančius metų ir norime pasidalinti jos privalumais. Jogos, žinoma, nesaugo jokios autorinės teisės, tad mes negalime kaip nors imti mokestį už jos praktikavimą.
Taip pat, kitu metų laiku mes organizuojame daugybę kultūrinių renginių: turime lietuvaičių merginų grupę, šokančių indiškus šokius, kartais prisijungiame prie Indijos muzikantų ir rengiame bendras veiklas. Per metus turime 2-3 didžiulius renginius, organizuojamus Konsulato. Be to, dirbame su universitetais, kur pristatome ir reklamuojame Indiją, kviečiame žmonių grupes iš Indijos pristatyti savo kultūrą. Be to, rengiame du Valstybės dienų priėmimus – per Nepriklausomybės ir Respublikos dienas.
Kokiame renginyje ar užsiėmime šventės metu rekomenduotumėte visiems dalyvauti?
Mano nuomone, 21 dieną turime tikrai gerą programą, visi pristatymai, šokiai, jogos sesijos yra labai svarbios. Kviečiu visus atvykti ir prisijungti, taip žmonės gaus naudingų žinių, o žinios niekada nėra laiko švaistymas. Indija yra šios dienos iniciatorė, bet kitų šalių ambasados jungiasi ir padaro šią šventę jungtine, įtraukiančia visus. Aš ir pats stengsiuosi aplankyti bent porą miestų ir dalyvauti asmeniškai.
