Liepos 4 d. į TV3 eterį grįš Lietuvos žmonių mėgstamas serialas „Naisių vasarą. Sugrįžimas“. Savo mintimis dalijasi kino ir teatro aktorė, projektų vedėja, pedagogė, režisierė Inga Norkutė-Žvynienė.
Kada ir kaip pajutote, kad gyvenimą norite susieti su scena, teatru, aktoryste?
Nuo vaikystės tikėjau, kad užaugusi bus aktorė. „Įsitikinau tuo jau ketvirtoje klasėje, pradėjusi lankyti vaikų teatrą Klaipėdoje. Į teatro repeticijas mane nuvedė mama, ji pirmoji pastebėjo talentą, kai mokykloje vaidinau lapę. Namuose buvau labai tyli. Tad šį etapą galiu vadinti savo sėkmingos karjeros pradžia. Jei šiandien reikėtų pasirinkti, pakartočiau ir rinkčiausi tą pačią specialybę. Neįsivaizduoju, kurioje srityje dar galėčiau taip save realizuoti ir dirbdama būti tokia laiminga.
Esate viena ryškiausių aktorių Lietuvos kino ir teatro padangėje, dalyvaujate televizijos projektuose, nesvetima Jums ir režisierės bei pedagogės patirtis. Kaip viską spėjate?
Viską sunku aprėpti, sulaukiu daug siūlymų, tenka atsirinkti. Tačiau, matyt, pats likimas viską šauniai dėlioja… Projektai, toks intensyvus užimtumas ir veiklos manęs neužklupo staiga, darbų ritmas spartėjo palaipsniui. Prieš 10 metų pirmą kartą „paragavau“ režisierės duonos. Teko pastatyti spektaklį vaikams, vėliau sulaukiau dar daugiau siūlymų režisuoti spektaklius, net įvairias šventes. Gebėjimo organizuoti gyslelę savyje atradau natūraliai, taip pat, kaip mane atrado televizija. Matyt, dažnai atsirandu tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.
Viską spėti ir kiekvienoje veikloje siekti maksimumo mane skatina galutinis rezultatas, kai žmonės džiaugiasi, dėkoja, kviečia. Esu labai dėkinga likimui, žmonėms, su kuriais teko ir tenka susitikti, tėčiui, mamai, draugams, tiems, kurie tiki manimi. Tad bet kuri veikla: ar vedėjos, aktorės, pedagogės džiugina, o galiausiai – tiesiog kaip žmogus esu laiminga, kai pasiekiamas geras rezultatas.
Šiaulius vadinate savo tikraisiais namais. Kodėl nevilioja gyvenimas Vilniuje ar kitame didesniame mieste?
Baigusi dabartinę Lietuvos muzikos ir teatro akademiją atvažiavau dirbti į Šiaulių dramos teatrą ir čia pasilikau. Dirbu jame jau nuo 1996-ųjų. Nesutinku, kad tai yra provincijos teatras. Tu gali būti Balbieriškio aktorius ar dar kur nors vaidinti – vis tiek tave pamatys, turėsi savo žiūrovą, tave mylės, jeigu esi talentingas. Išgirdusi klausimą, kokiame mieste norėčiau gyventi, visada atsakau – Lietuvoje. Ji per daug maža, kad reikėtų skirstyti – ar iš miesto, ar iš kaimo esi.
Ir dabar tenka išgirsti klausimų, iš kur tu? Žinoma, jie dažnai būna juoko forma, ir juos dažniausiai užduoda žmonės, pavyzdžiui, iš Vilniaus rajono. Gaila, tačiau tenka sutikti ir tokių, kurie gėdijasi prisipažinti, iš kur yra kilę, man tai nesuprantama. Tiek daug talentingų žmonių, kilusių būtent iš mažų miestų ar kaimų. Tuo reikia didžiuotis. Man visada labai malonu išgirsti žodžius, kai žmonės dėkoja už tai, kad garsinu savo miestą.
Kokia pirmoji pažintis su Naisiais? Kaip ir kada tai įvyko?
Naisius pažinau jau pirmaisiais serialo filmavimo metais. Seriale filmuojasi mano vyras Aurimas Žvinys. Naisiai man tikras kosmosas visomis gerosiomis prasmėmis. Ten viskas taip sutvarkyta, ta įstabaus dydžio ir grožio Baltų arena… Naisiams, matyt, kaip ir daugelis ten pabuvojusiųjų, jaučiu didelę trauką. Džiaugiuosi tuo, kad pastaruoju metu Naisius aplankau vis dažniau. Kartu su Naisių vasaros teatro aktoriais ruošiame gražią dovaną mažiesiems ir jų tėveliams, spektaklį pagal Vytautės Žilinskaitės pasaką „Melagių pilis“. Labai žaviuosi Naisių teatro jaunimu, jie tokie nesugadinti, tikras gaivalas dirbti su tokiais žmonėmis. Džiaugiuosi ir dėkoju Ramūnui Karbauskiui už tai, kad jis subūrė šį teatrą ir džiugina visą Lietuvą dovanodami profesionalius spektaklius. Aktoriai imlūs, talentingi, atsidavę visu 100 procentų darbui. Labiausiai stebina tai, kad jie viską daro patys. Tokių teatrų jau nėra, kur aktorius gebėtų atlikti visus darbus ir dar puikiai vaidinti.
Mano, kaip šio spektaklio režisierės, akimis – spektaklis bus kitoks – labai judrus, spalvingas, taip pat su prasminga morale apie melą. Vaikučiams galima kurti, tačiau meluoti nevalia. Tikiuosi, šis spektaklis turės ko pamokyti ir tėvelius.
Esate ne tik puiki aktorė, tačiau ir tvirta asmenybė. Kokios vertybės Jus lydi gyvenime?
Sulig kiekvienu žmogaus gyvenimo tarpsniu tos vertybės šiek tiek keičiasi, dabar aš sau linkiu ir stengiuosi labiau mylėti save, kad su šviesiomis mintimis galėčiau eiti į žmones. Svarbu vertinti žmones, kurie mus supa dabar, ne tik artimieji ar darbo kolegos… Linkiu visiems į viską žiūrėti šiek tiek paprasčiau ir mėgautis kiekviena diena. Laikas labai greitai bėga, jei šiandien nori ištarti gerą žodį žmogui, būtinai tai imk ir padaryk dabar.
Ingos Norkutės svajonė?
Aš, kaip aktorė, visuomet gyvenu svajonėmis gauti gerą vaidmenį, o šiandien turbūt labiausiai svajoju, pasitelkusi visą savo sukauptą patirtį, suvaidinti profesionaliame kine.
Kalbino Živilė Vyštartaitė
