Neringos savivaldybė atkreipia gyventojų dėmesį į vis plačiau Lietuvoje paplitusią invazinę šliužų rūšį – ispaninį arioną (Arion vulgaris). Tai stambūs, 70–150 mm ilgio šliužai, kurių kūno spalva varijuoja nuo šviesiai iki tamsiai rudos, oranžinės ar gelsvos. Jaunikliai gali būti su tamsiomis šoninėmis juostomis, o padas būna balkšvas arba pilkas. Ši rūšis Lietuvoje nėra natūrali – į šalį pateko kaip svetimžemė ir nuo 2014 metų įrašyta į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą.
Kaip ir kodėl plinta?
Ispaniniai arionai sparčiai plinta visoje šalies teritorijoje. Pradiniai jų paplitimo židiniai dažniausiai siejami su dekoratyvine želdininkyste, todėl jie dažnai aptinkami soduose, daržuose, gėlynuose ir kituose želdynuose. Esant palankioms sąlygoms, praėjus maždaug trejiems metams nuo jų pasirodymo, šliužai tampa itin gausūs ir sunkiai kontroliuojami. Šios rūšies individai yra hermafroditai, o jų gyvenimo ciklas paprastai trunka vienerius metus. Kiaušinėlius deda nuo pavasario pabaigos iki rudens, intensyviausiai – rudenį. Viena dėtis gali siekti iki 200 kiaušinėlių. Jie vystosi 3–5 savaites, priklausomai nuo temperatūros, o išsiritę jaunikliai žiemoja kartu su neišsiritusiais kiaušiniais.
Kaip kovoti su invazine rūšimi?
Šliužai nepakenčia tiesioginių saulės spindulių ir sausros, todėl dienomis slepiasi pavėsingose ir drėgnose vietose – po lentomis, augalų vazonais, komposte, tarp augalų liekanų ar aukštoje žolėje. Tokiose vietose dedami ir kiaušinėliai, todėl jų šalinimas yra vienas veiksmingiausių būdų mažinti šliužų populiaciją. Suaugusius individus rekomenduojama rinkti rankiniu būdu ar naudoti gaudykles, o surinktus šliužus sunaikinti uždarame inde užbėrus druskos. Cheminių priemonių naudoti nerekomenduojama, nes jos naikina ne tik invazinius, bet ir vietinius, gamtai svarbius šliužus bei sraiges.
Svarbus priminimas gyventojams
Neringos savivaldybė taip pat primena, kad draudžiama žaliąsias atliekas mesti pamiškėse ar miškuose. Taip ne tik teršiama aplinka, bet ir platinamos invazinės rūšys. Komposto krūvose susidaro puikios sąlygos šliužams daugintis ir plisti tiek į miškus, tiek atgal į gyvenvietes, o tai kelia papildomą riziką vietinėms rūšims ir ekosistemų pusiausvyrai.
Siekiant apsaugoti aplinką ir savo aplinkos švarą, gyventojai kviečiami būti atidūs ir nedelsti ėmus pastebėti invazinius šliužus savo teritorijoje. Bendros pastangos yra svarbiausias žingsnis stabdant nepageidaujamų rūšių plitimą.
