Klaipėdos krašto viešąsias erdves jaunimas gražina legaliais būdais. Vietos menininkų ir aktyvistų iniciatyva pastatai keičia „rūbą“, pasipuošdami smalsuolių akis traukiančiais graffiti piešiniais. Gatvės meno įkvėpti kūrėjai – „Artojo6” komanda – Klaipėdoje kuria visą gatvės meno parką, tad tokių meno apraiškų, tikėtina, tik daugės. Apie jaunimo užimtumą, gatvės meną ir projektą kalbamės su idėjos autoriumi menininku Pijumi Čeikausku (Pidžin) ir projekto koordinatore Aurelija Ženčiauske.
– Kas yra ,,Artojo6“?
Pijus: Tai gatvės meno galerija po atviru dangumi, kurioje taip pat galima rasti vienintelę legalią sieną, skirtą mokytis piešti graffiti Klaipėdoje. Dažnai šį vieta tampa savotiška ambasada užklydusiems gatvės menininkams, graffitiorams ar šiaip gatvės menui prijaučiantiems veikėjams. Čia vyksta edukacijos ir įvairūs renginiai. Stengiamės, kad visada išliktų tas edukacinis momentas, kuomet norintys piešti, gautų visas sąlygas tai pradėti nuo popieriaus iki sienos.
– Kaip atsirado keliaujančios dirbtuvės, ką jose veikdavote?
Aurelija: Praėjusią vasarą užbaigėme pirmąjį projekto etapą, kurio tikslas buvo įkurti ,,Artojo6” platformą. Įgyvendinant projektą, labai natūraliai iškilo mintis, įtraukti jaunimą ne tik iš Klaipėdos, bet ir aplinkinių miestelių, todėl šiais metais įgyvendinome antrąjį projekto etapą ,,Artojo6 – jaunimo įtraukimas“. Lankėmės Veiviržėnuose, Vėžaičiuose, Priekulėje, Gargžduose, Doviluose, Kintuose, Kretingalėje su dirbtuvėmis ,,Kurk kurk“.
Pijus: Keliaujančias dirbtuves pradėdavome nuo prisistatymo, papasakodavome apie ,,Artojo6“ platformą, parodydavome įvairius gatvės meno pavyzdžius Lietuvoje ir užsienyje. Tuomet pradėdavome ruošti eskizus ir galiausiai kurdavome bendrą piešinį ant medinės instaliacijos. Po užsiėmimo pasidalindavome įspūdžiais.
Aurelija: Refleksija ne ką mažiau svarbi nei pats užsiėmimas, nes jos metu jaunimas mokosi reikšti mintis, suprasti kilusius jausmus, iššūkius, formuluoti klausimus ir panašiai.
– Graffiti ir gatvės menas visada buvo kontroversiškas dalykas, keliantis nuolatines diskusijas. Kokia situacija dabar?
Pijus: Kiek stebiu diskusijas apie požiūrį į gatvės menus visoje Lietuvoje, tai jis jau yra pasiekęs tą tašką, kai vis mažiau reikia teisintis dėl vandalizmo ir meno ryšio. Čia didelį darbą atlieka patys menininkai dažnai kalbėdami tomis temomis, o žurnalistai, užduodami kokį klausimą, gaudosi sąvokose. Kol esi jaunas ir pilnas parako, dažniausiai eksperimentuoji ir bandaisi ribas, tačiau ieškant, gali rasti ir legalių būdų tai daryti. Žinoma, tuomet dažniausiai yra kažkokie „rėmai, kuriuose ne visi komfortiškai jaučiasi, o ypač kai kalba eina apie gaivališką gatvės meną, spontaniškai nutinkantį tam tikru laiku tam tikroje vietoje. Gaila, jog sostinės valdžia nusprendė nebekelti diskusijų su visuomenės dalimi, kurie ieško ir bando dirbti su viešomis erdvėmis, o svarbiausia su žmonėmis kurie yra jose. Legalios sienos yra vienas iš tu pavyzdžių, kurie labiausiai sukėlė tą šaršalą, jog yra draudžiama meninė saviraiška. Klaipėdoje gatvės menas yra laukiamas, bent jau man taip atrodo. Tenka bendrauti ir su savivalda, ir su vietiniais verslais – visi tai mato kaip naudą tiek savo veiklai, tiek ir miestui. Pakeliavus po Klaipėdos regioną su dirbtuvėmis ,,Kurk kurk”, pamačiau kiek daug nuostabių gatvės meno iniciatyvų turi žmonės ir mažesniuose miesteliuose. Kiek alkio turi tokiai kūrybos formai, kai tave pasitinka meno kūriniai laukuose, gatvėse, prie kelio ženklų – jie tampa miestelio identitetu.
Aurelija: Savo veiklomis norime jaunus žmones nukreipti teisinga linkme ir parodyti, kad su flakonais rankose galima ne tik teršti, bet ir kurti. Ir tuo pačiu parodyti, kad Klaipėdoje yra aktyvaus jaunimo, norinčio burtis ir įgyvendinti idėjas. Jaunimo užimtumas labai svarbus dalykas. Mes patys savo kailiu patyrėme tai, kai maždaug 13-15 metų jaunimas iš ,,didžiulio užimtumo“ nusiaubė įvairias Klaipėdos vietas, įtraukiant ir mūsų ,,Artojo6” platformą, kuomet išdaužė mūsų mokyklėlės-autobuso langus ir kitaip suniokojo inventorių. Kurti ryšį su paaugliais nėra lengva, bet būtina, jei norime auginti sąmoningą bendruomenę.
– Projektams įgyvendinti reikalingi resursai, kas padeda jums?
Aurelija: Projektus „ARTOJO6: jaunimo įgalinimas” ir „ARTOJO6: jaunimo įtraukimas“ finansuoja Europos sąjunga. Džiaugiamės, kad yra tokių galimybių ir visada patariu jauniems žmonėms jų ieškoti. Noriu gyventi mieste, kuriame yra ką veikti, kuriame jauni žmonės kuria ir įgyvendina savo idėjas, todėl jei tik galiu, stengiuosi padėti motyvuotam jaunimui Klaipėdoje ar už jos ribų įgyvendinti savo idėjas. Svarbiausia, kad tie žmonės degtų tuo ką daro, o jų veikla generuotų pridėtinę vertę bendruomenei. Pijus buvo vienas iš jų. Džiaugiuosi, kad radome ryšį bendram darbui. Jis labai charizmatiška asmenybė, talentingas menininkas, degantis tuo, ką daro, todėl tai mane įkvepia ir motyvuoja ieškoti galimybių plėtoti „Artojo6“ idėją. Žinoma, svarbu paminėti ir tai, kad toks Europos sąjungos finansavimas ne tik padeda fiziškai įgyvendinti idėjas, bet kartu puoselėja europines vertybes, stiprina europinį identitetą, puoselėja jaunimo politiką, įsitraukimą bei stiprina jaunų žmonių kompetencijas. Man tai labai svarbu.
– Kokie tolimesni jūsų planai?
Pijus: „Artojų“ vizija yra užpildyti visas sienas teritorijoje, įgalinti kuo daugiau jaunų žmonių prisidėti prie bendros veiklos ir tęsti edukacines dirbtuves, labiau gilinantis ir ieškant gatvės meno būdų, kurie nebūtų destruktyvūs, o kurtų pridėtinę vertę miestui.
Aurelija: Žinoma, dėl įtemptos geopolitinės situacijos šiuo metu, kyla įvairių minčių. Man asmeniškai dabar norėtųsi koncentruotis į tokias veiklas, kurios stiprintų mūsų, europiečių, vienybę, sąmoningumą, saugumą, padėtų Ukrainos žmonėms. Esame dėkingi už galimybes įgyvendinti tai, kas mums patinka, bet puikiai suprantame, kad gyvenant šiais neramiais laikais, turime persidėlioti prioritetus ir palaikyti sprendimus, susijusius su geresniu mūsų visų saugumo užtikrinimu, laisvės idėjų puoselėjimu. Nors „Artojo6“ projektą įgyvendinome kartu su „Apeirono teatru”, tačiau neseniai sukūriau ir platformą, pavadinimu „Ilgai galvojau”, kad būtų paprasčiau įgyvendinti panašius ar kitokio pobūdžio projektus ateityje. Jei turite idėjų – susitikime instagramo paskyroje, pavadinimu @ilgaigalvojau.
