Pavasaris į Lietuvos jūrų muziejų ateina, atnešdamas nelengvą kraitį – Baltijos jūros pakrantėje randamus nusilpusius ir sužalotus ruonių jauniklius. Šiemet jau trys ruoniukai yra gydomi improvizuotoje laboratorijoje muziejaus administracijos pastate. Čia įrengtose dviejuose voniose įsikūrė Pūkė, Smiltynė ir Baltauodegis.
Ruonių jauniklius prižiūrintis Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas pasakoja, kad pirmasis jauniklis buvo rastas prieš savaitę.
– Apie jį pranešė Juodkrantės gyventojai, o atgabeno į muziejų Kuršių Nerijos nacionalinio parko darbuotojai, – pasakojo biologas. – jauniklė sveria tik 13 kg, ji net trims kilogramais lengvesnė už ką tik gimusį ruoniuką. Tai rodo, kad gyvūnui teko badauti likus be mamos. Laimei Pūkė – taip ją pavadinom dėl balto jos kailiuko – nesužalota, per savaitę priaugo 1 kg svorio ir jau nuo rytojaus gaus žuvytę, o ne specialią tyrę, kuria maitinam per zondą.
Praeitą penktadienį muziejų pasiekė dar vienas ruoniukas, apie kurį pranešė lankytojai, klausdami Arūno Grušo, kokios rūšies ruoniai gyvena Kuršių mariose, mat jie pastebėjo ant akmenų gulintį ruoniuką.
– Mariose ruoniai negyvena, – sako Arūnas Grušas. – Šis jauniklė įplaukė iš jūros.
Rastinukė gavo Smiltynės vardą. Ji sveria irgi 13 kg, yra kiek apkandžiota laukinių gyvūnų arba šunų, todėl taikomas gydymas antibiotikais. Kai gyvūnėlis sustiprės jį reiks dar išvaduoti nuo agresyvaus žarnyno parazito – kaspinuočio.
Trečiasis ruoniukas, kurį iš Palangos pajūrio atgabeno Gyvūnų globėjų asociacijos darbuotojai, yra patinėlis, sveria 14 kg. Pasak Arūno Grušo, gyvūnas turi puikų apetitą ir netrukus jau bus šeriamas žuvimi.
Paprastai daugiausiai tokių ruoniukų muziejų pasiekia per Velykų šventes, nes daugiau žmonių eina pasivaikščioti prie jūros ir pastebi be globos likusius ruonių jauniklius. Prieš keletą metų sulaukta net penkiolikos gyvūnėlių, kuriems reikėjo pagalbos. Dažniausiai ruoniukai atidreifuoja su Šiaurės vakarų vėju iš Rygos įlankos.
Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremo salose, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose. Arūnas Grušas gali papasakoti daugiau nei šešiasdešimt išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per 28 metus buvo gydyta ir slaugyta muziejuje. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti į laisvę, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.
Nuo Velykų Lietuvos jūrų muziejus jau pradeda sezoną ir dirbs tik su dviem išeiginėmis – pirmadienį ir antradienį. Muziejuje gyvena penki Baltijos pilkieji ruoniai.
Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpinti Aplinkos ministerija. Kasmet ji Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai skiria apie 7000 eurų. Pasiektas dar vienas labai svarbus susitarimas: Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga” skyrė1,4 mln. Eur Baltijos jūros gyvūnų ir paukščių reabilitacijos centrui. Šio centro statyba turi prasidėti jau šiemet. Centras turėtų atsirasti vietoj šalia muziejaus, kopose, jau kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamos elektrožūklės bandymams.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
Alfonso Mažūno nuotr.
