Asmens duomenų vagystės tampa vis dažnesnės, tačiau ar susimąstėte, kas vyksta po to? Tai ne tik skaičiai nugulę duomenų bazėje – pavogta informacija parduodama juodojoje rinkoje, o jos pasekmės gali persekioti metus. Vis dėlto, galima sumažinti šią riziką – daugiafaktorinė autentifikacija, nuolatinis stebėjimas ir atsakingas požiūris į kibernetinį saugumą leidžia išlikti žingsniu priekyje sukčių.
Vos keli eurai – tiek juodojoje rinkoje gali kainuoti jūsų pavogtas el. pašto adresas ir slaptažodis. Nors gali atrodyti, kad vienas nutekėjęs slaptažodis nėra didelė problema, nusikaltėliai yra išradingi ir pasitelkia įvairius metodus, kad išgautų maksimalią naudą iš jūsų pavogtų duomenų. Kokie tai būdai ir kaip nuo to apsisaugoti?
Debesijos platformos
Nutekėję prisijungimo duomenys gali suteikti prieigą ne tik prie jūsų el. pašto, bet ir prie svarbių paskyrų debesijos platformose, tokiose kaip „Google Drive“, „OneDrive“ ar „Dropbox“. Jose dažnai saugomi asmeniniai dokumentai, nuotraukos ar finansiniai duomenys, todėl jie tampa lengvu grobiu įsilaužėliams.
Programišiai gali ne tik pavogti ir ištrinti duomenis, bet ir pasinaudoti jais neteisėtai veiklai ar šantažui. Vienas žinomiausių atvejų Lietuvoje – įsilaužimas į grožio chirurgijos klinikos duomenų bazę, kai nusikaltėliai pavogė pacientų duomenis ir nuotraukas, reikalaudami išpirkos bei grasindami juos paviešinti.
Norint apsisaugoti, būtina apriboti prieigą prie svarbiausių duomenų. Peržiūrėkite, kokie failai yra dalijami debesijos platformose, pašalinkite nereikalingus bendrinimo leidimus ir įsitikinkite, kad jautri informacija yra prieinama tik jums. Jei tam tikri duomenys yra ypač svarbūs, verta juos laikyti ne tik debesyje, bet ir užšifruotuose vietiniuose įrenginiuose.
Papildomą apsaugą užtikrina „Samsung Knox Vault“ – saugumo sistema, kuri veikia kaip atskira, sustiprinta aplinka jūsų telefone. Skirtingai nuo įprastų saugumo priemonių, „Knox Vault“ izoliuoja svarbiausius duomenis – slaptažodžius, biometrinius duomenis, mokėjimo informaciją – nuo likusios sistemos ir net nuo operacinės sistemos. Tai reiškia, kad net jei telefonas būtų užkrėstas kenkėjiška programa ar patirtų bandymą įsilaužti, šie duomenys išliktų nepasiekiami programišiams.
Slaptažodžių perdirbimas
Viena dažniausių kibernetinių atakų – slaptažodžių perdirbimas. Jei naudojate tą patį slaptažodį keliose paskyrose, įsilaužėliai gali lengvai jį pritaikyti bandydami prisijungti prie kitų jūsų paskyrų – el. pašto, banko ar socialinių tinklų.
Pavyzdžiui, nutekėjus „LinkedIn“ paskyrų prisijungimo duomenims, milijonai slaptažodžių buvo paviešinti. Nusikaltėliai, pasinaudodami automatizuotais įrankiais, išbandė tuos pačius slaptažodžius „PayPal“ ir kitose finansinėse platformose. Daugelis vartotojų prarado prieigą prie savo sąskaitų, o jų pinigai buvo pavogti.
Kad taip nenutiktų, svarbu laikytis kelių pagrindinių saugumo taisyklių. Visų pirma, kiekvienai paskyrai naudokite stiprų ir unikalų slaptažodį. Taip pat verta įjungti dviejų faktorių autentifikaciją – tai papildomas apsaugos lygmuo, kai prisijungiant reikia ne tik slaptažodžio, bet ir papildomo kodo, siunčiamo į telefoną ar autentifikavimo programėlę.
Papildomą duomenų apsaugą užtikrina „Samsung Personal Data Engine“, leidžiantis lengvai valdyti, kokia asmenine informacija dalijamasi su programėlėmis ir paslaugomis. Jis suteikia galimybę aiškiai matyti, kokie duomenys yra renkami, ir prireikus apriboti prieigą prie kontaktų, buvimo vietos ar kitų jautrių duomenų. Tai ypač svarbu, nes daugelis programėlių prašo leidimų, kurie ne visada yra būtini jų funkcionalumui.
Sukčiavimo schemos („phishing“ ir socialinė inžinerija)
Kai įsilaužėliai gauna prieigą prie jūsų el. pašto ar telefono numerio, jie gali vykdyti įvairias apgaules, skirtas išvilioti dar daugiau duomenų. Sukčiai siunčia įtikinamus el. laiškus ar SMS žinutes, apsimesdami bankais, socialiniais tinklais ar net artimaisiais, manipuliuodami pasitikėjimu.
Viena dažniausių sukčiavimo formų Lietuvoje – netikri bankų, mobiliojo ryšio operatorių ar internetinių parduotuvių pranešimai, raginantys atnaujinti mokėjimo informaciją ar patvirtinti tapatybę. Paspaudę pateiktą nuorodą, vartotojai patenka į suklastotą svetainę, kuri vizualiai atrodo kaip tikra. Įvedus prisijungimo duomenis ar mokėjimo kortelės informaciją, šie duomenys akimirksniu atsiduria nusikaltėlių rankose.
Kad išvengtumėte tokių apgavysčių, niekada nespauskite neaiškių nuorodų el. laiškuose ar žinutėse. Jei kyla abejonių dėl siuntėjo, patikrinkite jo adresą ir pabandykite prisijungti prie paslaugos tiesiogiai per oficialią svetainę. Taip pat verta naudoti apsaugos priemones, kurios gali filtruoti kenkėjiškus laiškus, o įtarus sukčiavimą – nedelsiant pranešti bankui ar kitai atitinkamai institucijai.
Laikantis šių apsaugos priemonių ir pasitelkiant naujausias technologijas, galima gerokai sumažinti duomenų nutekėjimo ir kibernetinių grėsmių riziką. Būkite budrūs, atnaujinkite savo saugumo įpročius ir užkirskite kelią kibernetinėms grėsmėms dar prieš joms atsirandant.
