Lapkričio 29 d. daugelis nuolaidų medžiotojų skubės į parduotuves, tikėdamiesi gauti geriausius pasiūlymus išsvajotoms prekėms. Tačiau ne visi susimąstys, kad šios akimirkos itin laukia sukčiai, kurie naudojasi tuo, kad Juodojo penktadienio metu žmonės ieško nuolaidų ir patrauklių pasiūlymų. Apie tai, kaip Juodojo penktadienio proga galite prarasti savo pinigus ir kaip nuo to apsisaugoti, pasakoja „Luminor“ sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Visų pirma, dar prieš Juodąjį penktadienį pravartu patikrinti planuojamų pirkti prekių kainas. Žinodami įprastą prekės kainos intervalą, lengviau pastebėsite, kurios nuolaidos tikros, o kurios „išpūstos“, kad atrodytų didesnės, sako L. Sadeckas.
Nuo netikrų kainų iki netikrų parduotuvių
Kartais artėjant išpardavimų sezonui sukčiai sukuria suklastotas interneto svetaines, kurios imituoja populiarius mažmeninės prekybos prekių ženklus, o klientus vilioja žemomis kainomis.
„Šiose netikrose parduotuvėse pasiūlymai atrodo pernelyg geri, kad būtų tikri – šitaip jie ir pritraukia pirkėjus. Žmogui sumokėjus už prekę tokioje parduotuvėje, ji vėliau dingsta kaip į vandenį, o pinigus atgauti tampa nebeįmanoma“, – sako ekspertas.
Sadeckas išskiria ženklus, išduodančius galimai netikras parduotuves:.
- Elektroninėje parduotuvėje jums siūloma itin gera kaina nusipirkti prekių ar produktų, kurie kitur jau yra išparduoti.
- Išskirtinai geros nuolaidos. Jei nuolaida nereali – tikėtina, jog tai apgaulė.
- Jei el. parduotuvė veikia nestabiliai, kelia įtarimus arba jūs negalite rasti jokios informacijos apie prekės grąžinimo sąlygas, pačią parduotuvę ar bendrovę, kuriai ji priklauso. Verta pasitikrinti ir parduotuvės buveinės adresą – sukčiai gali nurodyti realiai neegzistuojantį adresą.
- Internetinė svetainė buvo sukurta neseniai. Pasitikrinti, kada buvo sukurta svetainė, galite viešai prieinamuose šaltiniuose.
JAV kibernetinių tyrimo kompanijos „Bolster“ duomenimis, sukčiai yra sukūrę daugiau nei 100 garsių prekių ženklų fiktyvias parduotuves. Tarp jų – tokie vardai kaip „Nike“, „New Balance“, „Vans“, „Adidas“, „Columbia“, „Converse“, „Timberland“, „Crocs“, „UGG“, „Guess“, „Doc Martens“ ir kiti, todėl verta būti itin atidiems.
„Praktikoje jau matytas sukčiavimo būdas, kai sukčiai apsimeta renginių, koncertų, bilietų platintojais. Tokiu atveju gyventojai perka paslaugą, pavyzdžiui, bilietus į koncertą, kuris vyks tik kitų metų vasarą. Natūralu, kad iki to laiko džiaugsis pigiau nusipirkę bilietą ir tik renginio dieną supras per šią sukčiavimo schemą nepatekę į renginį. Toks sukčiavimo būdas yra ypač pavojingas gyventojams, kadangi praeina labai daug laiko nuo mokėjimo operacijos iki suvokimo apie apgaulę“, – pasakoja ekspertas.
Kita sukčiavimo forma – apgaulingi reklaminiai pasiūlymai
„Prasidėjus išpardavimams, sukčiai ima siųsti netikrus reklaminius pasiūlymus el. paštu arba telefonu. Šiuose pranešimuose įprastai būna nuorodos į suklastotas svetaines arba tiesiog prašoma pateikti asmeninę informaciją ir skatinama tai padaryti kuo greičiau“, – pasakoja L. Sadeckas.
Be to, panašūs atvejai pasitaiko ir socialiniuose tinkluose, priduria ekspertas.
„Vėlgi, įprastai vagys tai daro asmeninėmis žinutėmis, kurios pirkėją nukreipia į apgaulingas svetaines. Tuomet, žmogui „apsipirkus“, pavogti jo duomenis yra kaip niekada lengva, o jokių prekių niekas ir nepristato“, – sako L. Sadeckas.
Be to, sukčiai gali siūlyti ir tikrus produktus, tačiau reikalauti mokėjimo būdų, kuriuos sunku susekti arba atgauti pinigus. Pavyzdžiui, vagys gali prašyti atlikti pervedimą, įsidiegti papildomą mokėjimo programėlę ar pan.
Svarbiausia – atidumas
Kad beieškodami geriausių pasiūlymų nebūtume apgauti, pirmiausia turime elgtis atidžiai, sako ekspertas. „Atkreipkite dėmesį į įtartinus el. pašto adresus, skubinančią kalbą (pvz., „pirkite dabar!“) ir priedus ar nuorodas, kurios veda į nepažįstamas svetaines. Taip pat, pirkite tik iš patikimų pardavėjų arba tikrinkite informaciją internete, ieškokite kitų klientų atsiliepimų ir rekomendacijų. Jei tai visiškai nauja internetinė parduotuvė, patikrinkite, ar ji turi pinigų arba prekių grąžinimo politiką“, – pataria ekspertas.
Nemažiau saugokitės ir pasiūlymų, kurie skamba per gerai, kad būtų tiesa. Pavyzdžiui, labai mažos kainos aukštos kokybės produktams, ypač iš nežinomų pardavėjų, gali būti apgaulė.
„Nepamirškite naudoti saugius mokėjimo būdus bei platformas, kurios užtikrina pirkėjo apsaugą. Įsitikinkite, kad svetainė turi saugaus pirkimo sertifikatą ir yra nurodžiusi informaciją apie tai, ar portalo adresas yra saugomas – svetainės adresas turėtų prasidėti „https“, o ne „http“. Be to, stebėkite ir savo banko sąskaitos išrašus. Jei juose radote neautorizuotų operacijų, nedelsiant kreipkitės į banko specialistą“, – sako ekspertas.
„Apsipirkinėkite tik patikimose elektroninėse parduotuvėse ir geriausia tam naudoti atskirą mokėjimo kortelę. Tokioje kortelėje nelaikykite santaupų – tuomet finansiniai sukčiai negalės pasinaudoti jūsų pinigais. Vis dėlto, jeigu supratote, kad įvykdėte neaiškų sandorį ir galėjote patekti į sukčių pinkles – nedelsiant kreipkitės į policiją ir savo banką“, – sako L. Sadeckas.
Per išpardavimus elgdamiesi apgalvotai galbūt negausite visų geriausių pasiūlymų ir visų pinigų nesutaupysite, priduria L. Sadeckas. Tačiau būdami apdairūs sutaupysite daugiausiai iš visų – apsaugosite save nuo sukčių rankų.
