Atsisakyti automatinio įtraukimo, leisti dalį lėšų atsiimti dar iki pensijos, suteikti 2 metų „langą“ pasitraukimui iš kaupimo – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymai dėl investavimo į II pensijų pakopą, kurių pasekmės gali būti ne tokios ir džiuginančios. Kokios jos bei ko galima pasimokyti iš jau įvykusios pensijų reformos Estijoje, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
Griautų gerą įprotį
Norint išlaikyti gyvenimo kokybę senatvėje, pensija turėtų siekti bent 70–80 proc. buvusių pajamų. Prognozuojama, kad Lietuvoje valstybinė pensija sudarys tik apie 40 proc. buvusio atlyginimo, todėl ir buvo sukurta galimybė papildomai kaupti antroje pakopoje – tokiu būdu šis skaičius gali išaugti iki 50–60 proc. Likusią dalį iki rekomenduojamo pensijų dydžio galima potencialiai užsitikrinti kaupiant trečios pakopos pensijų fonduose.
„Kaupimas pensijai nėra įgimta savybė – ją reikia ugdyti, suformuoti įprotį. Per daugiau nei 20 metų, nuo tada, kai Lietuvoje atsirado galimybė kaupti papildomai antroje pensijų pakopoje, šis įprotis jau buvo kuriamas. Per šį laiką dauguma suprato taupymo svarbą ir pastebėjo, kad būtent papildomas kaupimo pensijai gali padėti „užpildyti“ didesnę trūkstamą dalį buvusių pajamų”, – sako L. Načajienė.
Dėl to didžiausią nerimą kelia SADM siūloma galimybė atsiimti visas fonde sukauptas lėšas ir sprendimui skirtas dvejų metų langas, nes taip jau sukurtas įprotis būtų griaunamas. Kaip pažymi ekspertė, potenciali pensijų reforma, neįvertinanti tvarumo faktoriaus, būtų tik trumpalaikis sprendimas, suteikiantis daugiau laisvių ir taupymą padarantis savotiškai patrauklesniu, tačiau tai – bloga įtaka pensijų sistemos tvarumui.
Dauguma lėšas atsiimtų
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) apklausos duomenimis, esant galimybei lėšas iš antrosios pensijų pakopos atsiimtų 47 proc. apklaustųjų, o 19 proc. yra dar neapsisprendę. Tad dar pusė pastarųjų gali sakyti „taip“, pažymi ekspertė, o tai reiškia, kad beveik 60 proc. gyventojų norėtų nutraukti kaupimą ir atsiimti lėšas.
„Priežasčių, dėl kurių to nereikėtų daryti, yra mažai. Be to, „langas“ ir galimybė viską atsiimti tik per tam skirtą laiko tarpą yra didelis stimulas visiems imti tai ir daryti, net nesuprantant, ar toks sprendimas yra geras ar blogas, tiesiog,kad paskui tokios galimybės nebebus. Tai yra opi problema, – tvirtina L. Načajienė. – Todėl tikimąsi, kad dar bus atsižvelgta į užsienio ekspertų rekomendacijas ir galutiniame rezultate turėsime geresnį reformos variantą.“
Be to, nors ministerijos siūlymais siekiama pensijų sistemoje suteikti daugiau laisvių, visgi antroje pakopoje siūloma palikti su tokiomis laisvėmis ne itin derantį privalomą anuitetą.
„Įgyvendinus reformą, anuiteto privalomumas išliktų. Tai nedera su siekiamu visiškai laisvu ir savanorišku dalyvavimu pensijų sistemoje – potencialiai nebebus autoįtraukimo, viskas vyks savanoriškai, tačiau vis tiek bus privaloma pirkti anuitetą?“, – retoriškai klausia „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Ko galima pasimokyti iš Estijos pensijų reformos
Šių metų birželio mėnesį sueis ketveri metai po Estijos pensijų reformos. Ja pasinaudojo daugiau nei 100 tūkst. šalies gyventojų, atsiimdami antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptus pinigus.
„Per pirmus tris mėnesius nuo reformos iš kiek daugiau nei 700 tūkst. aktyvių pensijų kaupimo sąskaitų santaupas atsiėmė apie 109 tūkst. šalies gyventojų arba 16 proc. kaupiančiųjų, rodė 2021 m. kovo mėn. duomenys. O štai 2024 m. pabaigoje atsiėmusių pensijai laikytus pinigus jau buvo 35 proc.“, – sako L. Načajienė.
„Įdomu tai, kad namų ūkiuose, kuriuose vienas šeimos narys nusprendė atsiimti pensijų lėšas, tikimybė, kad tą patį padarys ir kiti, išaugo net 70 procentinių punktų. Dažniausiai palikę antrąją pensijų pakopą buvo 25–54 metų amžiaus žmonės, perpus rečiau tai darė 16–24 bei 55–64 metų amžiaus piliečiai“, – tvirtina L. Načajienė.
Atsiėmusieji prarado daugiau, nei gavo
Vidutinė metinė pensijų fondų grąža per 20–40 metų gali siekti 7–9 proc., kas dažnai viršija infliacijos lygį. Tai reiškia, kad laikui bėgant sukauptų lėšų vertė didėja greičiau nei kyla kainos. Todėl atsiėmusieji pinigus ilgalaikėje perspektyvoje prarado daugiau, nei gavo. Be to, nuo atsiimtų lėšų dar turėjo sumokėti ir mokesčius, pastebi ekspertė.
„Vidutinė II pakopos pensijų fondus palikusių Estijos gyventojų sukaupta suma buvo 8,5 tūkst. eurų, o vidutinė mėnesinė įmoka – 100 eurų, rodo „Luminor“ banko Estijoje duomenys ir Estijos finansų ministerijos metinės ataskaitos. Vadovaujantis šiais skaičiais, jeigu išėjusieji iš kaupimo iškart po reformos įtvirtinimo būtų kaupę ir įmokas mokėję toliau, iki 2024 m. pabaigos jie galimai būtų sukaupę net apie 14,4 tūkst. eurų, įvertinus prieaugį“, – pabrėžia L. Načajienė.
Estijos pavyzdys rodo, kad per visą laiką nuo reformos įvedimo, maždaug ketvirtadalis pinigus išsiėmusių gyventojų juos skyrė vartojimui – įsigijo elektronikos ir buitinės technikos prietaisus, drabužius, juvelyriką. Anot ekspertės, tai reiškia, kad nemaža dalis žmonių pensijų santaupas vertino kaip trumpalaikį finansinį šaltinį, o ne ilgalaikę investiciją į savo ateitį. Tokie sprendimai gali lemti finansinį neapibrėžtumą senatvėje, ypač jei nėra kitų stabilių pajamų.
Lietuvoje įvedus panašią reformą, greičiausiai susidurtume su kaimynų scenarijumi, sako L. Načajienė, todėl Estijos patirtis – galimybė atidžiai įvertinti visas pensijų reformos puses.
