Atėjus pavasariui, po ilgo šaltojo sezono, organizmas neretai siunčia signalus, kad jam trūksta gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų. Dėl sumažėjusio saulės šviesos kiekio, mažesnio fizinio aktyvumo ir šviežių produktų stygiaus daugelis jaučiasi pavargę, o imunitetas gali būti susilpnėjęs. Norint išvengti energijos trūkumo, peršalimo ligų ir nuotaikų svyravimų, būtina pasirūpinti tinkama mityba, vitaminų pusiausvyra, fiziniu aktyvumu bei grūdinimusi.
Vos prasidėjus pavasariui, vaistinėse padaugėja žmonių, ieškančių būdų sustiprinti organizmą po žiemos. Dažniausi nusiskundimai – nuovargis, mieguistumas, galvos skausmai, peršalimai, odos problemos ir bendras jėgų trūkumas.
„Po žiemos ypač svarbu atstatyti C, D, A ir E vitaminų atsargas, taip pat atkreipti dėmesį į B grupės vitaminų trūkumą. Organizmui labai reikalingi ir mineralai – geležis, magnis bei kalis“, – vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Vilmantė Mostautienė.
Tačiau vien papildai problemos neišspręs – svarbu kompleksiškai rūpintis savo sveikata, pasirūpinti tinkama mityba ir aktyviu gyvenimo būdu.
Mityba ir fizinis aktyvumas
Žiemos metu daugelis žmonių vartoja daugiau termiškai apdoroto maisto, kuris netenka dalies naudingųjų medžiagų. Mažesnis šviežių vaisių ir daržovių kiekis gali sukelti vitaminų ir aminorūgščių trūkumą, o tai lemia nuovargį, odos pokyčius, galvos odos pleiskanojimą ar net plaukų slinkimą.
„Įtraukite į racioną kuo daugiau šviežių daržovių ir vaisių – pomidorus, agurkus, ridikėlius, lapines salotas, obuolius ir uogas. Ypatingą naudą sveikatai suteikia česnakai ir imbieras, kurie turi stiprių antibakterinių savybių ir padeda stiprinti imuninę sistemą“, – rekomenduoja vaistininkė.
Be subalansuotos mitybos, anot jos, labai svarbus ir fizinis aktyvumas. Pasivaikščiojimai gryname ore, bėgiojimas ar bet kokia kita judėjimo forma gerina kraujotaką, stiprina imunitetą ir padeda atsikratyti žiemos metu sukaupto streso.
Vitaminai, kurių dažniausiai trūksta
Vitaminai yra gyvybiškai svarbūs organizmo medžiagų apykaitai ir bendrai sveikatai palaikyti. Jų organizmas beveik negamina ir nekaupia, todėl po žiemos ypatingai svarbu atkurti svarbiausių vitaminų ir mineralų atsargas.
„Po žiemos dažniausiai trūksta vitamino C, kuris svarbus imuninei sistemai. Jis dalyvauja šalinant laisvuosius radikalus, padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Jo yra citrusiniuose vaisiuose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, petražolėse“, – sako V. Mostautienė.
Vitaminas D dalyvauja mikroelementų apykaitoje, padeda raumenims atsistatyti, yra reikalingas galvos smegenims bei imuninei sistemai stiprinti.
„Pagrindinis jo šaltinis yra saulė, tačiau jo randama ir riebioje žuvyje, mėsoje, piene. Trūkstant šio vitamino gali pasireikšti silpnumas, kaulų skausmai, nuotaikų svyravimai“, – teigia vaistininkė.
Vitaminas A ypač svarbus odai – kai jo trūksta, gali pradėti šerpetoti ir skilinėti oda, pasireikšti regos sutrikimai. Jo galima rasti morkose, melionuose, kepenėlėse, taukuose, piene ir kiaušiniuose.
„Vitaminas E veikia kaip antioksidantas ir natūralus filtras nuo saulės spindulių. Jis reikalingas odos apsaugai, o kartu su vitaminu C padeda organizmui geriau susidoroti su neigiamu aplinkos poveikiu. Jo gausu riešutuose bei daigintuose grūdiniuose produktuose: miežiuose, avižose, kviečiuose. Beje, užtepus aliejinio vitamino E tirpalo, nudegimai ar opos, atsirandančios sergant burnos gleivinės uždegimu, gyja daug greičiau“, – akcentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Be vitaminų, svarbūs ir mikroelementai. Pavyzdžiui, geležis reikalinga kraujo hemoglobinui, jos trūkumas gali sukelti nuovargį, energijos stoką, galūnių šalimą.
„Geležies trūkumas dažnai pasireiškia moterims dėl menstruacijų. Jos gausu žaliose lapinėse daržovėse, pupelėse, lęšiuose, rugiuose, grikiuose ir raudonoje mėsoje – jautienoje, avienoje“, – pataria ji.
Kaip teisingai pasirinkti?
Prieš pradedant vartoti vitaminus, verta atlikti tyrimus ir įsitikinti, kokių medžiagų iš tiesų trūksta organizmui. Nors gajus įsitikinimas, kad kuo daugiau – tuo geriau, netinkamas vitaminų vartojimas gali būti žalingas. Tiek per mažas, tiek per didelis jų kiekis gali turėti neigiamų pasekmių.
„Dažniausia klaida – savarankiškas vitaminų pasirinkimas be tyrimų. Pavyzdžiui, per didelis vitamino D kiekis gali sukelti rimtų sveikatos problemų, o perdozuotas vitaminas C gali net pakenkti inkstams ar sukelti apsinuodijimą“, – įspėja vaistininkė V. Mostautienė.
Svarbu nepamiršti, kad vitaminai turėtų būti tik pagalbinė priemonė, o pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas sveikai ir subalansuotai mitybai bei aktyviam gyvenimo būdui.
