Žemaitijos gidas
  • Įdomu
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Kultūra
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Technologijos
Ketvirtadienis, 11 rugsėjo
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Telšiai
  • Plungė
  • Klaipėda
  • Šiauliai
  • Kretinga
  • Tauragė
  • Mažeikiai
  • Kelmė
  • Rietavas
  • Akmenė
  • Palanga
  • Pagėgiai
  • Raseiniai
  • Skuodas
  • Jurbarkas
  • Šilutė
Žemaitijos gidas
  • Įdomu
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Kultūra
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Technologijos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Žemaitijos gidas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Pradžia » Verslas » Kam šypsosi sliekai

Kam šypsosi sliekai

Paulius Liškauskas
2017-01-24
Verslas
Laikas: 5 min skaitymo
FacebookTwitterLinkedin

Tuštėjančiose šalies fermose vis dažniau įsikuria milijoninės sliekų bandos, kurios, tyliai triūsdamos bene ištisus metus, naikina žaliąsias atliekas, gamindamos biohumusą.

Sliekų fermoje driekiasi metro aukščio vermiložės, kuriose sukrautas kompostas.
Sliekų fermoje driekiasi metro aukščio vermiložės, kuriose sukrautas kompostas.

Sliekininkystė atrodytų puiki alternatyva: verslas nereikalauja didelių investicijų, ūkyje nereikia prakaituoti nuo aušros ligi sutemos, o ir ekologiškų trąšų poreikis esti. Tačiau plačiau užsimojusiems sliekų augintojams tenka nusivilti – rinka per maža, o sodininkai, daržininkai šiomis prekėmis kol kas mažai domisi. Išimtimi laikytini tik smulkesni sliekininkystės ūkiai, kurie prekiauja savo regionuose ir pamažu stiebiasi į užsienio rinkas.

Lietuvos rinka nebeįdomi

2011 m. įsteigta kooperatinė sliekų augintojų bendrovė „Biohumus LT“, turėjusi devynis narius, šiuo metu susitraukė iki trijų. Pasak kooperatyvo nario Arūno Petravičiaus, organizacijoje pasiliko tik patys kantriausi ūkininkai, gebantys verslą subsidijuoti, o jo išlaikyti nepajėgusieji – pasitraukė. Jo nuomone, Lietuvoje geriau sekasi mėgėjams, kurie nesiorientuoja į stambią gamybą, mat šalies rinka per maža.
A. Petravičius „ŪP“ tikina per šešerius metus trukusią gamybą sukaupęs tiek biohumuso, kad juo galėtų užpildyti visą Lietuvos rinką, tačiau jis guli sandėliuose, nes paklausos paprasčiausiai nėra.
„Pirmaisiais gamybos metais biohumuso pagaminome apie  2 000 kub. m, tačiau jį pardavinėti teko 3–4 metus, – atvirauja pašnekovas. – Tam, kad verslas klestėtų, reikia, kad kas nors produkciją pirktų. O kad ją pirktų, reikalingi vartotojų įpročiai. Daug metų dirbome, stengėmės sodininkus supažindinti su produktu, parodyti biohumuso naudą. Tačiau Lietuvos rinka šiam verslui per maža. Nebent prekyba vyktų lokaliai, kai aprūpinami artimiausių rajonų sodininkai, daržininkai. Tad Lietuvoje iš šio verslo gali išgyventi tik mėgėjai. Ieškome didelių rinkų“, – pripažįsta A. Petravičius pridėjęs, kad jų produkcija pamažu iškeliauja į Turkiją, Maroką, Švediją, Latviją, Estiją, tačiau eksportas nėra stabilus, prekė dar neatsiplėšė užsienio rinkų dalies.

Įdomupaskaityti

Vilnius nebėra vienintelis šalies ekonomikos variklis

Vilnius nebėra vienintelis šalies ekonomikos variklis

2025-09-09
Aleksandras Izgorodinas

Aleksandras Izgorodinas. ECB – ant palūkanų karpymo slenksčio

2025-09-08

Į verslą – per atsitiktinumą

Šiuo metu sliekai miega žiemos miegu apsikloję storu šieno sluoksniu.

Smulkesnieji „ŪP“ kalbinti sliekų augintojai pasakoja, kad tai daug kantrybės ir jėgų reikalaujantis verslas, tačiau nė vienas jų nesigaili jo ėmęsis. Startavę atsargiai, gamybą išplėtė ir neslepia, kad sliekai juos susirado atsitiktinai.
Kauno r. Stankūnų k. įsikūrusios „Sliekynės“ šeimininkė Dovilė Padūmienė sako, kad šiuo metu jos fermoje triūsia dvi tonos sliekų, o kartais jie pasidaugina ir iki keturių tonų. Ūkininkė šypsosi prisiminusi verslo pradžią, kurio užuomazga tapo dėdės įteiktas kibirėlis raudonųjų Kalifornijos sliekų. Anuomet moteris į dovaną rimtai nežiūrėjo. Sliekus paprasčiausiai sumetė į komposto dėžę ir augintinius pamiršo iki pavasario. Tačiau pavasarį pamačius, kad iš žalių atliekų beliko purus juodžemis, moteriai kilo entuziazmas verslo imtis pačiai. Paspirtimi tapo ir tai, kad ekologiškų trąšų rinka pasirodė palyginti tuščia. „Rinkoje dominavo durpės ir mineralinės trąšos. Pastebėjome, kad mėšlo lengvai nenusipirksi, o biohumusas irgi nebuvo plačiai žinomas, todėl nutarėme įsteigti savo fermą. Pradėjome nuo 250 kg Kalifornijos sliekų“, – pasakoja ūkininkė, vaikštinėdama po sliekų ferma paverstą sovietmečio laikų veršidę.
Sliekai dzūko Mindaugo Kulakausko valdose taip pat atsirado neplanuotai. Prieš trejus metus beragaujant emigranto duonos ir keliaujant po pasaulį, vaikinas trumpam grįžo į gimtąjį Lazdijų r. Teizų kaimą. Tuomet jam pradėjo kirbėti mintis, kad verčiau pinigus uždirbs sau, o ne svetimšaliams. Draugų paragintas M. Kulakauskas pradėjo plačiau domėtis biohumuso gamyba, vėliau vyko į šalyje veikiančias sliekų fermas, klausėsi patarimų. Ilgai nesvarstęs, tą pačią vasarą įrengė patalpas, o jau rugsėjį sliekus apgyvendino 50 kv. m vermiložėse, o žiemą jas išplėtė iki 120 kv. m.
Abu kalbinti ūkininkai sako anksčiau niekada neūkininkavę. Pagal specialybę D. Padūmienė – chemikė, o M. Kulakauskas – teisininkas.

Mums atliekos – sliekams delikatesas

Prieš ketverius metus „Sliekynę“ įsteigusi Dovilė Padūmienė šypsosi, kad jos rankomis sukurtas verslas klesti, klientų daugėja.

Lietuvos dirvose kuičiasi apie 15 sliekų rūšių, tačiau pramoninei biohumuso gamybai renkamasi auginti raudonuosius Kalifornijos sliekus. Augintojų teigimu, jų pranašumas prieš kitus sliekus akivaizdus: jie vislesni (per 3–4 mėnesius pasidaugina dvigubai), ėdrūs, greičiau skaido bioorganines atliekas, nelepūs ir pakankamai ilgaamžiai, mat išgyvena iki 15 metų. Tačiau norint, kad sliekai būtų sveiki ir perdirbimo procesas eitųsi sparčiau, būtina užtikrinti optimalias sąlygas. Svarbu išlaikyti 20–25 °C temperatūrą, substratas neturėtų būti drėgnesnis nei 80 proc. Esant per aukštai ar per žemai temperatūrai, sliekai pasidaro vangesni, perdirbimas vyksta lėčiau.
D. Padūmienės pastebėjimu, sliekai gali suėsti tiek, kiek patys sveria. Maistinių substratų receptūra gali skirtis, tačiau dažniausiai ją sudaro galvijų, arklių, kiaulių mėšlas, o norint į jį įmaišyti paukščių mėšlo, jis neturėtų viršyti 5 proc. viso substrato. Taip pat panaudojamas pašarams netinkantis šienas, suplėkę šiaudai, lapai, žolė, saladinas, obuolių, morkų išspaudos. Pastarosios sliekams it desertas. Tačiau D. Padūmienė pataria jais sliekų per daug nelepinti, nes jiems tai gali būti per sunku suvirškinti.
„Kiek supratau, Kauno regione yra didelė problema su atliekų tvarkymo centrais, mat prasidėjus sulčių spaudimo sezonui jie nepajėgia priimti didelių bioskaidžių atliekų, tad jas mielai priimame mes ir paverčiame naudinga medžiaga“, – tikina D. Padūmienė. Ūkininkė pasakoja juos šerianti kartą per savaitę, klodama 5–7 cm substrato sluoksnį (apie 50 l/1kv. m). Ji aiškina, kad per metus pereinami du ciklai, paprasčiau kalbant, per sezoną sliekai pagamina dvi partijas biohumuso. Vėliau jis 3–4 mėnesius brandinamas. D. Padūmienės ir M. Kulakausko gamybos apimtys išsilaiko panašios, jie per metus paruošia apie 100 kub. m sijoto biohumuso.

Sunkumai dėl realizavimo – praeityje

Biohumuso realizavimą šalyje labiausiai apsunkina tai, kad žmonės į jį vis dar žiūri įtariai, jiems trūksta informacijos. D. Padūmienė aiškina, kad biohumusas – geriausi vitaminai augalams. „Sliekai dirvožemį papildo humidinėmis ir fulvo rūgštimis, o jas gamtoje gali pasiūlyti vieninteliai sliekai. Šios rūgštys katalizuoja dirvožemio jaurėjimą ir jis tampa panašesnis į juodžemį. Biohumusas stiprina augalus, skatina žydėjimą, kitaip tariant, veikia kaip vitaminas augalui, nes didina jo atsparumą įvairioms ligoms. O kai augalai sveiki, jie duoda didesnį, ankstyvesnį derlių, kuris pasižymi geresnėmis skonio savybėmis“, – tvirtina D. Padūmienė.
Pašnekovė džiaugiasi, kad, keičiantis metams, realizuoti biohumusą tampa vis lengviau. Dalis produkcijos išvyksta į Europos Sąjungos šalis, kita dalis pasiskirsto vidaus rinkoje. Neretai biohumuso atsargų pasipildyti į fermą užsuka daržininkai, sodininkai, miškininkai, įsibėgėja internetinė prekyba. Sliekų įsigyti užsuka ir žvejai.
M. Kulakauskas produkciją irgi bandė vežti užsienin, tačiau papildomi moksliniai tyrimai, veterinarijos reikalavimai ūkininkui pasirodė pertekliniai ir jis persiorientavo tik prie lokalios prekybos.
Jaunasis ūkininkas tikina bandysiąs gaminti daugiau biohumuso ekstrakto, mat tai žemdirbiams palengvintų laukų tręšimo darbus. „Biohumusą mažais kiekiais daugiausia superka smulkūs ūkininkai daržams, šiltnamiams tręšti. Tačiau stambesniems ūkininkams panorus laukus tręšti biohumusu reikalinga speciali technika, kurią turi ne visi. O štai tręšimas biohumuso ekstraktu lengviau pritaikomas“, – mintija ūkininkas.

Bijo šalčio ir ligų

Trejus metus biohumuso gamyba užsiimantis Mindaugas Kulakauskas į fermą atvyksta aplankyti savo „darbininkų“ ir pailsėti po rūpesčių miestietiškame darbe.

Priešingai nei daugumos sliekininkų fermose, M. Kulakausko augintiniai nėra užmigdyti, jie triūsia ištisus metus. Nors jiems įrengtos šildomos patalpos, perdirbimo procesas šiek tiek lėtesnis, tad bandą pamaitinti šeimininkas į fermą užsuka tik sykį per dvi savaites.
O štai D. Padūmienės fermoje giliai įmigę sliekai laukia pavasario. Ūkio šeimininkė pripažįsta, kad sliekininkai, kaip ir kiti ūkininkai, yra priklausomi nuo orų. „Įprastai pavasaris prasideda kovo viduryje, tačiau prieš kelerius metus pavasaris pasirodė tik gegužės mėnesį. Buvome išsigandę, ar žiemojantiems sliekams užteks maisto, šilumos“, – atvirauja ūkininkė. Tačiau ji akcentuoja, kad nereikėtų painioti minusinės temperatūros lauke ir komposto krūvoje, mat pastaroji retai kada peršąla tiek, kad sliekai neišgyventų.
Ūkį moderniai apšildžiusio M. Kulakausko gamtos kaprizai negąsdina. Jis sako, kad labiausiai baiminasi ligų, kurios akimirksniu gali sliekų fermą paversti jų kapinynu.
Artėjantis pavasaris – didžiausias darbymetis sliekininkams. Į darbų sūkurį įsuka po snaudulio bundantys išalkę sliekai, maisto gamyba, šiuo metu prasidėsianti ir aktyviausia metų prekyba.

Monika KAZLAUSKAITĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės ir Mindaugo KULAKAUSKO nuotraukos

DalintisDalintis

Panašios naujienos

Programuotojų era baigėsi, dabar reikalingi DI specialistai, atlyginimai siekia iki 10 tūkst. Eur
Lietuva

Programuotojų era baigėsi, dabar reikalingi DI specialistai, atlyginimai siekia iki 10 tūkst. Eur

2025-09-05
Įgūdžiai, kurie nulems jūsų sėkmę 2030-aisiais: ar juos turite?
Aktualijos

Kodėl sunku mokytis naujų profesijų po 40-ies ir kaip organizacijos gali padėti?

2025-09-02
Šiauliuose duris atvėrė pirmoji naujo formato „Gubernijos“ firminė parduotuvė
Naujienos

Šiauliuose duris atvėrė pirmoji naujo formato „Gubernijos“ firminė parduotuvė

2025-08-29
Investicijų galimybė Raseiniuose
Raseiniai

Investicijų galimybė Raseiniuose

2025-08-22
Regioninis verslas – ekonomikos variklis, kuriam trūksta „arklių“
Finansai

Vidutinės pajamos šoktelėjo 122 eurais, bet pajamų atotrūkis tarp miestų ir regionų išlieka

2025-08-21
Pasirašyta AB „Šiaulių energija“ termofikacinėje elektrinėje gaminamos elektros energijos pardavimo sutartis
Šiauliai

Pasirašyta AB „Šiaulių energija“ termofikacinėje elektrinėje gaminamos elektros energijos pardavimo sutartis

2025-08-08
Vis rečiau klausiame Google? Ekspertai paaiškino, kaip pakliūti į dirbtinio intelekto robotų atsakymus
Technologijos

Vis rečiau klausiame Google? Ekspertai paaiškino, kaip pakliūti į dirbtinio intelekto robotų atsakymus

2025-08-07
Jurbarko rajone ant dviejų vyrų buvo užkritusi metalinė konstrukcija
Mažeikiai

Plungės savivaldybė džiaugiasi statistiniais rodikliais

2025-08-06
Kiaulė
Naujienos

Joniškio rajone – antras Lietuvos ūkyje nustatytas afrikinio kiaulių maro protrūkis

2025-07-29
Nauja verslo realybė: darbas be biuro, be sandėlio ir… be žmonių?
Verslas

Nauja verslo realybė: darbas be biuro, be sandėlio ir… be žmonių?

2025-07-16

Skaitomiausia

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?
Įdomu

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

2023-05-25
Praktiniai patarimai, kaip rūkyti šalto rūkymo dešras
Gyvenimas

Praktiniai patarimai, kaip rūkyti šalto rūkymo dešras

2025-06-02
Ketvirtadienį Lietuvoje bus matomas „Kruvinasis mėnulis“
Aplinka

Ketvirtadienį Lietuvoje bus matomas „Kruvinasis mėnulis“

2025-03-12
Telšių apskrities policijos paros įvykių suvestinė

Telšių apskrities policijos paros įvykių suvestinė

2025-03-08
Muzika, šokis ir poezija vienoje scenoje: „Regina Libertas Vol.2“ – tik Šiaulių dienose!
Kriminalai

Muzika, šokis ir poezija vienoje scenoje: „Regina Libertas Vol.2“ – tik Šiaulių dienose!

2025-09-10

Reklama

Verta pamatyti Verta pamatyti Verta pamatyti

Vietos naujienos

Čiurlionio diena tampa kultūros švente

Čiurlionio diena tampa kultūros švente

2025-09-10
Skelbiamas sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatininkų ir amatų centrų konkursas

Skelbiamas sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatininkų ir amatų centrų konkursas

2025-09-10
Žaliojo kurso link Tauragėje

Žaliojo kurso link Tauragėje

2025-09-10
Klaipėdos miesto įstaigos pelnė „Tvarumo bruknės“ ženklus

Klaipėdos miesto įstaigos pelnė „Tvarumo bruknės“ ženklus

2025-09-10
Dėmesys atsakingam kanceliarinių priemonių naudojimui ir rūšiavimui

Dėmesys atsakingam kanceliarinių priemonių naudojimui ir rūšiavimui

2025-09-10
Jau ir Lietuvoje – nauja „Bolt“ pavėžėjimo kategorija – „Moterys veža moteris“

Jau ir Lietuvoje – nauja „Bolt“ pavėžėjimo kategorija – „Moterys veža moteris“

2025-09-10

Apie Žemaitijos gidą

Žemaitijos gidas

Žemaitijos krašto naujienų portalas, pateikiantis tiesiai Tau aktualias žinias ir įvykius.

Populiariausi

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

2023-05-25
Praktiniai patarimai, kaip rūkyti šalto rūkymo dešras

Praktiniai patarimai, kaip rūkyti šalto rūkymo dešras

2025-06-02

Naujausi

Muzika, šokis ir poezija vienoje scenoje: „Regina Libertas Vol.2“ – tik Šiaulių dienose!

Muzika, šokis ir poezija vienoje scenoje: „Regina Libertas Vol.2“ – tik Šiaulių dienose!

2025-09-10
Čiurlionio diena tampa kultūros švente

Čiurlionio diena tampa kultūros švente

2025-09-10
  • Paskelbk naujieną
  • Rašyti redakcijai
  • Reklama
  • Privatumo politika
  • Susisiekite

© Žemaitijos gidas.

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
  • Aplinka
  • Įdomu
  • Krašto apsauga
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Laisvalaikis
  • Receptai
  • Sportas
  • Sveikata
  • Transportas
  • Žinios
    • Akmenė
    • Jurbarkas
    • Kelmė
    • Klaipėda
    • Kretinga
    • Mažeikiai
    • Palanga
    • Plungė
    • Pagėgiai
    • Raseiniai
    • Rietavas
    • Šiauliai
    • Šilutė
    • Skuodas
    • Tauragė
    • Telšiai

© Žemaitijos gidas.