Natūralu, kad populiariausios metų šventės turi tam tikrus bendrus bruožus, tačiau kiekvienuose namuose, kiekvienoje šeimoje galima aptikti ir daug savų, išskirtinių tradicijų. Apie tai, kaip švenčia Velykas, paklausėme prekybos miestelyje „Urmas“ sutiktų kauniečių ir miesto svečių.
Milda: „Velykas pasitinkame džiugiai: šventės tam ir yra, kad būtų smagu. Visi susirenkame kartu, daužome kiaušinius, ridename, kuris toliausiai nurieda. Va tokie visokie žaidimai. Aišku, be šventinio stalo irgi neapsieiname. Tradiciškai ruošiame šaltieną, baltą mišrainę, kiaušiniai turi būti, žinoma. Visada kepam vištą, dar pyragas visuomet puošia stalą. Mėsą velykiniam stalui perku turguje, ten didesnis pasirinkimas. Kiaušinius dažome paprastai, su svogūnų lukštais ir žolelėmis.
Žinau, kad mūsų vaikas tikrai gaus dovaną iš senelių, seneliai bet kokia proga dovanoja. Ankščiau mes nedovanodavom, bet dabar vaikam per tokią šventę yra smagu yra dovanoti.
Ankščiau mano nuomone, švęsdami tokias šventes, žmonės praleisdavo daugiau laiko lauke nei prie stalo kaip dabar. Kita vertus, šiais laikais yra daugiau visokių naujovių, kaip galima papuošti namus, Velykų stalą. Mes ir patys galvojame kiekvienais metais, kaip čia įdomiau pasipuošti.“
Andžela: „Velykos pirmiausia asocijuojasi su gamtos pabudimu, krikščioniškai kalbant ‒ Kristaus prisikėlimu. Būnam kartu, džiaugiamės vieni kitais, o tai yra svarbiausia. Susirenka visa šeima, einame į bažnyčią, po to tradiciškai sėdame prie stalo.
Nemėgstam persivalgyti, daugiau vaikštom gamtoj, išeiname su visa šeima į miestą ar šiaip pasivaikščioti, jei oras būna geras.
Vaikams smagu gauti dovanas, todėl stengiamės padaryti nors ir papildomą, mažą šventę jiems.“
Monika ir Emilija: „Velykos – tai pavasaris, šiluma. Jaučiasi artumas, nes susirenka visa šeima, giminės, būtinai išeiname į gamtą. Tradicijos kaip ir pas daugumą: margučių mušimas, ridenimas.“
Emilija: „Be įprastinių Velykinių patiekalų, mama kepa labai skanius pyragėlius su pievagrybiais. Kiaušinius dažome įprastai, svogūnų lukštais ir panašaiai, bet šiais metais bandysiu dekupažo būdu. Niekada ankščiau taip nebandžiau, bus įdomu.“
Monika: „Pas mus šeimoje dažniausiai vaikams dovanoja šokoladinius kiaušinius, šiaip apsikeičiame mažomis smulkmenėles, simboliškai, nieko prabangaus ar didelio.“
Aloyzas ir Violeta: „Galvojame, kad senosios tradicijos atsitraukia, ateina naujosios. Mes asmeniškai keičiame požiūrį ir daugiau ieškome dvasinio artumo, nei fizinės naudos. Vaikystėj būdavo svarbu pavalgyti skaniai, o dabar tai yra jau kasdieninis malonumas, todėl maisto kultas atkrenta. Pirmą Velykų dieną praleidžiame drauge, šeimos rate, atvažiuoja dukra, einame į bažnyčią.“
Rasa ir Dieter: „Velykos, žinoma, pirmiausiai asocijuojasi su atėjusiu pavasariu, gamtos pabudimu ir artėjančia vasara. Gyvename Vokietijoje, trumpam grįžom į Lietuvą. Palyginus su Vokietija, čia Velykos žmonėms žymiai svarbesnės, didelis stalas vaišių, patiekalų. O pas mus viskas kur kas kukliau: pasipuošiame Velykinį medelį, sėdame prie vakarienės stalo, kartais dažome kiaušinius, bet tikrai ne visada. Didelių vaišių nedarome, jeigu kažką kepame tai dažniausiai vištą ar kalakutą, šventėms mėsą perkame iš ūkininkų.
Vokietijoje žmonės dažniausiai perka jau nudažytus kiaušinius arba dažo įvairiais cheminiais dažais, o čia Lietuvoje daugiau dar laikosi senų tradicijų ir dažo natūraliai su žolelėm ar panašiai.
Suaugusieji dovanų Velykų proga nedovanoja, šiaip giminių ar draugų vaikus pavaišinam šokoladu ar saldainiais.“
