Kelionė po Alytų – be adreso, be pavadinimo

Praėjusį savaitę, kai Jotvingių gimnazijos antrokai tikrino savo pasiekimus, grupė pirmokų išsiruošė į pažintinę kelionę po Alytų.

Iškylos sumanytojas gimnazijos direktorius Kęstutis Miliauskas gimnazistams įteikė šešis vokus su užšifruotų vietovių, į kurias jie turėjo nukeliauti, aprašymais. Visiems buvo aiškus pirmasis objektas – vieta, kur tarpukario Alytuje trenkė žaibas. Visi patraukė prie Laisvės angelo, kur perskaitė voke buvusią angelo istoriją. Direktorius telefonu nurodė ieškoti vietos už kelių minučių kelio, kur visi, besidomintys sfragistika, ras ką veikti. Tad Kraštotyros muziejuje kartu su muziejininke išsiaiškino šio žodžio reikšmę.

Pasukę link jotvingių genties buveinės sutiko nuo 1994 m. miesto centre stovintį senovės prūsų upių, šaltinių ir javų dievą – Patrimpą. Vėliau laukė susitikimas su garbiu matematikos mokytoju – prie paminklo mokytojui Kaziui Klimavičiui perskaitė paminklo atsiradimo istoriją ir sprendė matematinę užduotį. Užsuko į šalia esančią vietą, kurioje nėra nieko susijusio su jos pavadinimu – miesto sodą. Juk jame neauga obelys, kriaušės ir kiti įprasti sodo augalai, tiesa? Apžiūrėjo tris vardinius ąžuolus, nusifotografavo prie žydinčios magnolijos.

Eidami pietryčių kryptimi, pasiekė kitą objektą, kur dažnai būdavo ir būna dabar daugiausia decibelų mieste net ir be garso stiprintuvų – išbandė miesto stadiono tribūnų kėdžių „minkštumą“. Grįžę į miesto centrą, surado pastatą, kurio paieškos orientyras – frazė „be adreso, be pavadinimo“. Susipažino su miesto teatro pastato istorija ir apsilankė tuo metu vykusioje Panevėžio teatro repeticijoje.