Prieš dvejus metus Lietuvos sveikatos politikai užsimojo eiti užsienio šalių pramintu skaitmenizacijos keliu ir palaipsniui atsisakyti popierinių receptų. Kitąmet jų gydymo įstaigose turėtų nebelikti.
Prieš dešimt metų pirmosios e. recepto sistemos buvo pradėtos diegti Nyderlanduose ir Didžiojoje Britanijoje, prieš penkerius metus skaitmenizacijos keliu pasuko ir Švedija, Danija, Italija, Čekija, kitąmet prie šių šalių turėtų prisijungti ir Lietuva.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) užsibrėžė tikslą, kad dar iki 2018 m. pradžios visose šalies gydymo įstaigose pradėtų veikti nauja sistema ir būtų galima sėkmingai bei sklandžiai išrašyti e. receptus, t. y. duomenys, susiję su e. recepto išrašymu, visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti tvarkomi elektroniniu būdu.
Tačiau kol sveikatos priežiūros įstaigos, dalyvavusios e. sistemos plėtros projektuose, sveikatos priežiūros specialistus mokė, kaip naudotis lokalia sveikatos priežiūros įstaigų sistema, taisyklingai, sklandžiai išrašyti e. receptus, dalis pacientų liko nežinioje. Jie tvirtina, kad per pastaruosius metus e. recepto nė akyse neregėjo, nes gydytojai kaip rašė, taip ir teberašo popierinius. Tačiau pacientams viskas paprasčiau: gavus e. receptą jiems vaistinėse teks tik parodyti asmens dokumentą ant kurio bus nurodytas asmens kodas, ir sistemoje vaistininkas ras gydytojo paskirtą vaistą.
„ŪP“ kalbintos vaistininkės pasakoja, kad pacientai vis dažniau užsuka su e. receptais, tačiau popieriniai vis dar sudaro didelę dalį visų receptų, t. y. apie 50 proc.
Savo ruožtu SAM Farmacijos departamento Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vyriausioji specialistė Lina Liubinaitė pabrėžia, kad e. sveikatos sistema naudojama ir e. receptai išrašomi vis dažniau. 2017 m. kovo 20 d. duomenimis, jau išrašyta apie 420 tūkstančių e. receptų.
Specialistės pasiteiravus, ar su moderniu e. receptu bus įmanoma įsigyti vaistus užsienio šalyse, ji atsakė, kad tokios galimybės nebus. Pasidomėjus, ar tokiu atveju išliks galimybė gauti popierinį receptą, L. Liubinaitė patikina, kad bus daromos išimtys.
„Jei pacientas planuoja jam skiriamus vaistinius preparatus įsigyti kitoje ES valstybėje, apie tai turi informuoti gydantį gydytoją: kompensuojamuosius vaistinius preparatus, išskyrus narkotinius vaistinius preparatus, gydantis gydytojas turi išrašyti popieriniame 3 formos (išimties atvejams) recepto blanke, jei pacientas nori įsigyti nekompensuojamuosius vaistinius preparatus – popieriniame 1 formos recepto blanke. Taip pat gydytojas, vadovaudamasis Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklėmis, tais atvejais, kai recepte dėl medicininių priežasčių nurodo konkretų vaistinio preparato pavadinimą (tai netaikoma biologiniams vaistiniams preparatams), turi papildomai anglų ar lotynų kalba pagrįsti, dėl kokių medicininių priežasčių skiriamas konkretus vaistinis preparatas.
Kad pacientai galėtų įsigyti vaistinius preparatus kitose ES valstybėse, nuo 2018 m. (t. y. kai visos gydymo įstaigos bus įpareigotos išrašyti e. receptus) bus numatyta išimtis išrašyti popierinį 1 formos receptą, jeigu pacientas ketins nekompensuojamuosius vaistus įsigyti kitoje ES valstybėje, kompensuojamiesiems vaistams ar kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms ši išimtis jau nustatyta“, – teigia specialistė.
Monika KAZLAUSKAITĖ
„ŪP“ korespondentė
