Klaipėdai praėję metai buvo ne pažadų, o nuoseklaus darbo ir realių sprendimų metai. Būtent tai, ko verta Klaipėda ir klaipėdiečiai. 2025 m. miesto strateginio veiklos plano programoms įgyvendinti skirta bendra lėšų suma siekė apie 530,77 mln. eurų. Skirstydami lėšas, aiškiai susitarėme dėl pagrindinio principo: visos investicijos turi kurti ilgalaikę vertę, o kiekvienas priimtas sprendimas turi būti pamatuojamas konkrečiais rezultatais.
2025 m. investiciniams projektams vykdyti iš įvairių finansavimo šaltinių buvo numatyta 76,5 mln. eurų. Per metus Klaipėdoje buvo pradėta ar įgyvendinta daugiau kaip 150 įvairaus masto projektų – nuo viešųjų erdvių ir susisiekimo infrastruktūros iki švietimo, sporto, socialinių paslaugų ir miesto aplinkos gerinimo.
Atsakingas viešųjų finansų valdymas ir auganti konkurencija viešuosiuose pirkimuose leido mums ne tik įgyvendinti suplanuotus darbus, bet ir sutaupyti beveik 14 mln. eurų. Net 3,1 mln. eurų sutaupyta rangos darbams projekte „Danės teritorijos prieigų atgaivinimas Šiauriniame rage“. 1,6 mln. eurų miesto biudžetas sutaupė už pastatų griovimą būsimosios 850 vietų Ledo arenos statybvietėje. Tokia pati suma sutaupyta ir vykdant Šilutės plento atkarpos rekonstrukcijos darbus, o daugiau kaip milijonas – įgyvendinant kelių infrastruktūros projektą ties Jūrininkų prospektu. Visi šie projektai įgyvendinami Europos Sąjungos ir savivaldybės biudžeto lėšomis, o sutaupytos lėšos bus naudojamos miestui planuojant papildomus ir naujus darbus.
Klaipėdoje vyksta sisteminiai pokyčiai – tvarkomos ir atgaivinamos miesto viešosios erdvės, kuriama patogesnė ir saugesnė aplinka. Lygiagrečiai daug dėmesio skiriama susisiekimui – nuo pagrindinių miesto gatvių iki dar visai neseniai buvusių žvyrkelių. 2025 m. išasfaltuota daugiau nei 16,1 kilometrų gatvių, taip pat darnesniam judumui ir patrauklioms alternatyvoms automobiliui nutiesta 6,38 kilometrų dviračių takų, atnaujinta 9,68 km šaligatvių.
Įgyvendinant pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros projektus, mums taip pat pavyko sutaupyti daugiau nei 2,1 mln. eurų. Pavyzdžiui, projektui „Dviračių ir pėsčiųjų tako įrengimas Smiltelės g. nuo Šilutės pl. iki Minijos g.“ rangos darbams buvo suplanuoti 1,77 mln. eurų, jie nupirkti už 775,2 tūks. eurų. „Pėsčiųjų ir dviračių takų ties Minijos g. nuo Baltijos pr. iki Priešpilio g. kapitalinio remonto rangos darbų“ projekte darbams planuoti 2,26 mln. eurų, sutartis sudaryta kiek daugiau nei 1 mln. eurų sumai.
Vienas iš didžiausios apimties – daugiau nei 23 mln. eurų vertės – projektų, kurio įgyvendinimas prasidės 2026 m. – infrastruktūros įrengimo arba atnaujinimo darbai, suplanuoti visoje centrinėje transporto ašyje nuo pietinės iki šiaurinės miesto dalies. Tai – Europos Sąjungos iš dalies finansuojamas regioninis projektas „Darnus judumas Taikos pr.“
Mieste sėkmingai vystomas ekologiškas viešasis transportas, o prie kokybiškos susisiekimo infrastruktūros plėtros prisidės ir pradėti ypač aktualaus Bastionų g. ir naujo tilto per Danės upę projektavimo darbai.
Investuosime į vadinamąją „auksinio trikampio“ teritoriją tarp Tilžės g. ir Vilniaus pl. (A1 magistralinio kelio), kuri laikoma reikšminga uostamiesčio plėtrai, tačiau iki šiol jos vystymą stabdė tai, kad šioje vietoje nebuvo įrengta lietaus nuotekų infrastruktūra, todėl pelkėtoje vietoje nei vienas verslas vystytis nenorėjo. Jį pašalinę užsitikrinsime dar didesnį patrauklumą verslui. Tokie projektai nėra greiti sprendimai, bet jie kuria miestą, kuriame patogu gyventi ir klestėti šiandien, ir kuris pasiruošęs rytojui.
Ne mažiau svarbu tai, kad augantis miestas rūpinasi savo žmonėmis. Pavyko iš esmės išspręsti socialinių paslaugų eilių problemą, plėsti pagalbos namuose apimtis, stiprinti paramą šeimoms, vaikams ir senjorams. Pasiektas reikšmingas pokytis – 2021 m. dienos socialinė globa namuose ir pagalba į namus buvo teikta 1209 asmenims, o 2025 m. – 2560 asmenų. Investicijos į švietimą, sveikatos ir socialinę infrastruktūrą rodo, kad Klaipėda auga ne tik kvadratiniais metrais, bet ir gyvenimo kokybe.
Tiesa, kai kurie klausimai, tokie kaip susisiekimas su kitais regionais, strateginiai transporto mazgai, valstybinės reikšmės infrastruktūra yra nacionalinės valdžios lygmens. Imamės lyderystės, kad Klaipėdos balsas būtų girdimas nacionaliniu mastu.
Šių metų pradžioje Klaipėdoje lankėsi Ministrė Pirmininkė, vyko konkretūs pokalbiai apie valstybės ir miesto partnerystę. Aptartas vienas svarbiausių projektų – pietinis aplinkkelis, tai projektas, kurio laukiame jau kelis dešimtmečius ir jį įgyvendinus sunkusis transportas atlaisvintų miestą nuo tarštos ir triukšmo. Susitikimas su Ministre Pirmininke ir svarbių projektų aptarimas, rodo, kad Klaipėdos kryptis ir ambicijos yra matomos ir svarbios visai Lietuvai.
Klaipėda yra itin svarbi ne tik dėl geografijos, uosto, bet ir dėl čia gyvenančių ir dirbančių žmonių. Būtent todėl siekiame, kad Klaipėda taptų labiau matoma kaip valstybės plėtros dalis – bendradarbiavimas, ypač įgyvendinant strateginės reikšmės projektus, yra būtinas, kad augimas duotų naudą ir miestui, ir visai šaliai.
Apibendrinant praėjusius ir žvelgiant į šiuos metus, darbų sąrašas nemažėja. Tarp prioritetinių projektų, kurie pradėti įgyvendinti jau praėjusiais metais ir bus tęsiami šiemet – Šv. Jono bažnyčios bokšto finansavimo užtikrinimas ir statybos darbų pradžia, tolesni Melnragės senjorų globos namų statybos darbai, Turgaus aikštės rekonstrukcijos projekto įgyvendinimas, Ledo arenos statybų pradžia, pripučiamo futbolo maniežo įrengimas, Šiaurinio rago skvero sutvarkymas, taip pat bus skelbiamas Vasaros estrados rekonstrukcijos darbų startas. Tai projektai, kurie ne tik keičia miesto veidą, bet ir atliepia labai konkrečius miestiečių bei miesto svečių poreikius.
Klaipėdos stiprybė šiandien – aiški kryptis, gebėjimas planuoti atsakingai ir ambicijas paversti realiais rezultatais. Į atgimstančią Klaipėdą vis dažniau žiūrima kaip į pavyzdį: kaip galima augti, investuoti ir keistis nuosekliai, išlaikant tvarką, pagarbą miestui ir atsakomybę prieš žmones. Tiesa, augantis miestas niekada neturi sustoti. Darbo dar daug, ir tai yra normalu miestui, kuris renkasi judėti pirmyn, o ne stovėti vietoje.
