Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuoto Plungės pramonės parko steigimui – Ministrų kabinetas vienbalsiai priėmė nutarimą dėl projekto „Plungės pramonės parkas“ pripažinimo valstybei svarbiu projektu ir Plungės pramonės parko teritorijos ribų nustatymo. Šis nutarimas Plungės rajono savivaldybei atveria galimybes daugiau kaip 100 ha teritorijoje kurti modernią pramoninę zoną, skirtą gamybos, logistikos ir pažangių technologijų įmonėms. Link to eita penkerius metus – Plungės pramonės parko steigimas inicijuotas 2021 m. gegužės 27 d. Savivaldybės tarybos sprendimu.
„Šis projektas atvers naujas galimybes Plungės regionui – moderni infrastruktūra, patrauklios sąlygos investuotojams ir kryptinga plėtra reiškia daugiau stiprių darbdavių ir konkurencingų darbo vietų. Tokie projektai mažina regionų atotrūkį ir kuria tvirtą pagrindą tvariam Lietuvos ekonomikos augimui. Iki 2040 m. Plungės pramonės parke numatoma pritraukti beveik 200 mln. eurų privačių investicijų ir sukurti apie 1 200 naujų darbo vietų“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
„Pramonės parkų steigimas regionuose atspindi nuoseklią Vyriausybės programos kryptį ir sudaro tvirtą pagrindą regionų augimui. Plungės pramonės parkas taps reikšmingu impulsu investicijų pritraukimui ir naujų, kokybiškų darbo vietų kūrimui. Mes jau įsitikinome, kad investicijos į pramonę turi platesnį teigiamą poveikį: viena darbo vieta pramonėje sukuria papildomą darbo vietą aptarnaujančiuose sektoriuose. Esame įsitikinę, kad Pramonės parkas – tai ilgalaikė investicija į mūsų rajono žmonių gerovę ir tvarų regiono augimą“, – teigia Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.
Investicijų bei darbo vietų potencialas įvertintas Plungės pramonės parko galimybių studijoje. Numatoma, kad pramonės parkas padės pritraukti investicijų į pažangių technologijų gamybos ir paslaugų sektorių, sudarys palankesnes sąlygas investuotojams ir užtikrins nuoseklų regiono ekonominį augimą. Taip pat suskaičiuota parko sukuriama nauda valstybei: įgyvendinus maksimalų scenarijų, grynoji nauda viršytų 612 mln. eurų, minimalaus scenarijaus atveju ji siektų beveik 53 mln. eurų.
Pasak Savivaldybės mero Audriaus Klišonio, Plungė orientuojasi į aukštesnės pridėtinės vertės sektorių plėtrą, kurie labiau prisidės prie gyventojų pajamų didėjimo. Be to, pramonės parke bus laukiamos tik tos įmonės, kurios daro nedidelį poveikį aplinkai.
Tarp realiausių sektorių galimybių studijoje įvardijama maisto pramonė, kuri remtųsi regione išvystytu žemės ūkiu. Taip pat matoma vietos logistikai ir sandėliavimui, mat šalia – automobilių keliai, geležinkelis, netoli ir Klaipėdos uostas. Trečioji sritis – žaliosios technologijos, atsinaujinanti energetika. Pramonės parkas taip pat galėtų prisidėti prie Plungės regione stiprėjančios metalo ir medienos apdirbimo pramonės plėtros. Jau dabar čia vien metalo srityje dirba 17 įmonių.
Kaip minėta, Plungės pramonės parkas apims 100,4 ha teritoriją, apie trečdalį jos Savivaldybė jau yra išpirkusi. Skaičiuojama, jog projekto teritorijos infrastruktūrai išvystyti reikės beveik 13 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų, valstybės ir Savivaldybės lėšų. Investicijos bus nukreiptos į vidinių kelių tinklą, inžinerinius tinklus, automobilių stovėjimo aikšteles ir lietaus vandens surinkimo sistemas, kad investuotojams būtų pasiūlyta vientisa, plėtrai paruošta teritorija.
