Ambicingus plėtros tikslus užsibrėžę Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos 2030 rengėjai ieško būdų kaip užmegzti glaudesnius kontaktus su Vokietijos investuotojais, verslais ir organizacijomis. Todėl trečiadienį Klaipėdos miesto savivaldybėje surengtas susitikimas „Pasaulio Lietuva: neišnaudotos bendradarbiavimo su Vokietija galimybės“, kuriame Klaipėdos verslo bendruomenei pristatyti Vokietijos ir Lietuvos ryšiai, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos tinklas, Lietuvos-Vokietijos forumas bei jų teikiama pagalba verslui, ieškančiam eksporto kelių į Vokietijos rinką.
Susitikime dalyvavo Rytų Europos Vokietijos ūkio asociacijos valdybos narė Gabrielė Gylytė-Hein, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė, Seimo narys ir vienas iš Lietuvos-Vokietijos forumo iniciatorių Žygimantas Pavilionis, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
„Rengdami Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją 2030, Vokietiją kartu su Skandinavijos šalimis nusimatėme kaip vieną svarbiausių rinkų ir krypčių. Šiandien matome, kad Klaipėda turi potencialo ir neišnaudotų galimybių santykiuose su Vokietija, galime užmegzti abiems pusėms naudingų ryšių, pritraukti investuotojus, padėti mūsų verslui plėstis į Vokietijos rinką“, – sakė Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas.
Nors miestas turi partnerystės sutartis su trimis Vokietijos miestais – Manheimu, Liubeku ir Zasnicu – susitikimo dalyviai sutiko, kad Klaipėda ryšių su Vokietija iki galo neišnaudoja.
„Atstovaudami visas Baltijos šalis turime daugiau svorio ir galimybių sudominti Vokietijos investuotojus bei padėti Baltijos šalių verslams užmegzti ryšius, įeiti į Vokietijos rinką. Vokiečiams mūsų regionas vis dar nėra gerai žinomas, bet atvykę čia, pamatę mūsų kelių kokybę, žmonių kvalifikaciją, kalbų mokėjimą, interneto, e-paslaugų plėtrą, kuri žymiai didesnė nei Vokietijoje, jie lieka maloniai nustebę“, – patirtimi dalijosi Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė A. Gurinskienė. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos tinklas vienija 460 įmonių, iš kurių 147 veikia Lietuvoje.
Frankfurte gyvenanti Rytų Europos Vokietijos ūkio asociacijos valdybos narė Gabrielė Gylytė-Hein pasakojo, kad vokiečiai mato kelias labai stiprias Lietuvoje vystomas sritis – tai biotechnologijos, IT ir lazeriai. „Dabar labai stipriai ir sparčiai vystosi „Fintech“ sektorius kartu su blokchain technologijomis. Vokietijos investuotojai taip pat žvalgosi galimybių bendradarbiauti“, – sakė Lietuvos-Vokietijos forumo atstovė.
Susitikimo dalyviai taip pat anonsavo planus šį rudenį kartu su Lietuvos-Vokietijos forumu, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais organizuoti Vokietijos delegacijos vizitą Klaipėdoje.
„Sutelksime pastangas, kad Klaipėdą pristatytume Vokietijos verslams, gyventojams, mokslui, politikams, kad pritrauktume ateities ekonomiką į uostamiestį. Reikia parodyti, kad Klaipėda nėra tik resursų ar pigios darbo jėgos šaltinis, kad galime kurti aukštos pridėtinės vertės paslaugas ir produktus. Mėginsime į Klaipėdą pritraukti stiprių techninio švietimo įstaigų, kurios bendradarbiautų su Klaipėdos universitetu, padėtų ruošti bendras programas“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Buvęs Lietuvos ambasadorius taip pat pabrėžė vieną iš Klaipėdos stiprybių – tai Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos 2030 planuojama atidaryti Tarptautinė mokykla. Pasak Ž. Paviliono, šiuo žingsniu Klaipėda jau dabar konkuruoja su Kaunu, nes galimybė atsivežti savo šeimas investuotojams, darbuotojams iš užsienio itin svarbi.
Apie KLAIPĖDA 2030
25 tūkst. naujų darbo vietų, 2000 naujų įmonių, 1,5 mlrd. EUR naujų investicijų, 200 proc. išaugęs eksportas, 40 tūkst. daugiau gyventojų Klaipėdoje, dvigubai didesnis atlyginimas, 400 tūkst. apgyvendintų turistų – tokią ekonominio proveržio ambiciją užsibrėžė Klaipėda. Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė bei Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai sukūrė ir įgyvendins miesto ekonominės plėtros strategiją 2030. Į jos rengimą įsitraukė daugiau nei 300 Klaipėdos savivaldos, uosto, mokslo, verslo bei kitų sričių profesionalų. Klaipėda pasirinko mėlynojo augimo kelią ir turi tikslą tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos bei sparčių sprendimu miestu. Strategijoje numatytos keturios prioritetinės kryptys: miestas stiprins ir plėtos jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, pažangios pramonės ekonomiką, kūrybinių industrijų bei paslaugų ekonomiką. Šiuo metu strategijos partnerių komanda kartu su konsultantais ruošia „Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos2030” studiją, kuri apims pasitvirtintą ekonominę ambiciją, sutartas strategines kryptis, atsakomybių pasiskirstymą tarp partnerių, finansavimo šaltinius, veiklas ir veiksmus, kurie reikalingi numatytiems tikslams iki 2030-ųjų pasiekti.
Daugiau apie Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją 2030 – www.klaipeda.lt/lt/klaipeda2030.
