2015 m. spalio 14 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje atidaroma knygų restauratoriaus Sigito Tamulio istorinių knygos įrišų (re)konstrukcijų paroda. Jos sudaro nepaprastai vertingą, laiku pasirodžiusį rinkinį ir nuosekliai chronologine seka parodo knygrišystės amato ir įrišo struktūros raidą. Šalia re(konstrukcijų) eksponuojamos senosios knygos iš Vrublevskių bibliotekos fondų. Renginį ves dr. Sigitas Narbutas, kalbės menotyrininkė Rūta Taukinaitytė-Narbutienė ir parodos autorius Sigitas Tamulis. Paroda veiks iki lapkričio 6 d.
Lietuvos valstybė ir jos rašto kultūra susikūrė tūkstantmečiu vėliau nei pasaulyje atsirado kodeksinė knyga – mums įprasta, sulankstytų ir susiūtų lapų, atverčiama knyga. Seniausių tokios knygos įrišų pavyzdžių mūsų bibliotekose nėra, todėl ši paroda – puiki proga pamatyti, kokios seniau buvo knygos: kaip kito jų forma, lankų siuvimo ir viršelių tvirtinimo būdai, kokios buvo naudojamos medžiagos, metalo apkalai ir segtuvai, kaip ir kodėl buvo naudojamos knygas saugančios grandinės. Tai iškalbinga medžiaga, puiki pažinimo ir mokymosi priemonė restauratoriams, knygrišiams, bibliotekininkams, knygotyrininkams, archeologams, menotyrininkams, muziejininkams, menininkams, bibliofilams ir visiems, besidomintiems knygos istorija. Parodoje galima pamatyti ne tik (re)konstrukcijas, bet ir keletą knygų originalų, saugomų LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose, tarp jų ir XVIII amžiaus nuostabiomis graviūromis puoštą knygrišystės amato vadovėlį, taip pat fotografijas, iliustruojančias darbo eigą, bei įrankius, kurie buvo naudojami viršeliams puošti. Atidi pažintis su senųjų įrišų struktūromis, jos atskirų elementų formų kaita padės geriau identifikuoti ir pačius istorinius įrišus, ir jų įtaką šiuolaikiniams meniniams įrišimams.
Parodoje eksponuojama po du kiekvieno įrišo tipo egzempliorius: vienas demonstruoja atvirą, neuždengtą vidaus struktūrą, jos elementus ir tvirtinimus, o kitas – baigtą rišti knygą, kurios viršelis aptrauktas oda ir dekoruotas. Rišdamas šias knygas Sigitas Tamulis rėmėsi garsiąja J. A. Szirmai monografija „The archaeology of medieval bookbinding“, taip pat kitais ikonografiniais šaltiniais. Be to, de visu peržiūrėjo VU inkunabulų fondą (apie 300 knygų), Žygimanto Augusto knygų rinkinį, dalį paleotipų fondo. Siekdamas autentiškumo naudojo istoriniu senoviniu būdu rankomis išdirbtas odas iš užsienio – Lenkijos, Prancūzijos, Baltarusijos, JAV.
Istorinė knygrišystė jungia keletą amatų, todėl šio projekto konsultantai ir bendradarbiai buvo odos išdirbėjas Virginijus Jakubauskas, odininkas Martynas Švedas, peiliadirbys Vykintas Motuza ir apkalų bei segtuvų meistras Marius Žuramskas. Darbus ir jų eigą fotografavo Raimundas Malaiška. Vertingų konsultacijų suteikė VU ir LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių ir Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrių darbuotojai.
Komunikacijos skyriaus informacija
