Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 6 proc. viso pasaulio vaikų iki penkerių metų amžiaus yra nutukę arba turi antsvorio. Lietuvoje per du dešimtmečius tokių vaikų padaugėjo net 7-iais procentais. Mitybos specialistų susirūpinimą kelia, kad sparčiai daugėja ir nutukusių ikimokyklinukų, kurių didžioji dalis dieną praleidžia darželyje ir ten yra maitinami bent tris kartus per dieną. Sveikos mitybos ekspertų teigimu, per pastaruosius keletą metų ugdymo įstaigų maitinimo sistema pažengė į priekį, tačiau tobulėti dar yra kur – nuo sveikesnių patiekalų vaikams iki pačių darbuotojų požiūrio į sveiką mitybą.
„Atsižvelgti į individualius vaiko norus ugdymo įstaigų darbuotojai, deja, neturi galimybių, todėl dažniausiai valgiaraštis sudaromas pagal bendrus reikalavimus ir rekomendacijas. Atskiras valgiaraštis vaikui sudaromas, jei tėvai pateikia gydytojo pažymą apie tam tikrų produktų netoleravimą ar alerginę reakciją – teigia „Tikra mityba“ sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė. – Nors valgiaraštis atitinka nustatytas angliavandenių, baltymų, riebalų ir kalorijų normas, tačiau nėra atsižvelgiama į kitų vertingų medžiagų, tokių kaip skaidulinės bei mineralinės medžiagos, vitaminai ar antioksidantai, kiekius. Vaikai gauna nemažą kiekį mėsos, tačiau menkos vertės – riebi, sunkiai virškinama mėsa yra patiekiama dažniau, nei, pavyzdžiui, šviežia, „gryna“ paukštienos krūtinėlė.“
Pasak „Tikra mityba“ direktorės Danguolės Gasparavičienės, vištiena yra puikus baltymų šaltinis ir statybinė organizmo medžiaga, būtina augančiam vaiko organizmui. Greitai ir lengvai virškinamą bei pasisavinamą vištieną rekomenduojama patiekti vaikams dažniau, nei riebią mėsą ar jos gaminius. Dažnai vaikams greta pusryčių košės patiekiami sumuštiniai su menkos maistinės vertės batonu bei virta, vadinama „daktariška“ dešra. Ir, nors abu produktai patenkina rekomenduojamų kalorijų kiekį, organizmui naudos iš jų nedaug. Pasak specialistės, panaši situacija yra ir su kitais produktais – vyrauja miltiniai, bulviniai patiekalai, riebūs padažai, trūksta šviežių daržovių ir vaisių, kurių, vietoj 400 g per dieną, vaikai gauna vos 200 g. Ekspertė apgailestauja, kad ugdymo įstaigose tinkamą mėsos paruošimą dažnai apriboja turima technologinė įranga ir vietoj konvekcinių krosnelių, kuriose galima ruošti patiekalus garuose, maisto gamybai tenka rinktis keptuves.
Bogušienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nėra vaikų sveikatai palankios mitybos ugdymo programos, kaip muzikos ar menų užsiėmimuose, nors, jos nuomone, valgymo kultūros vaikai turėtų būti mokomi jau nuo mažų dienų. Ekspertės teigimu, svarbu ne tik suplanuoti tinkamus valgiaraščius, bet ir ugdymo įstaigų virtuvės personalą bei likusią bendruomenės dalį išmokyti sąmoningumo ir keisti požiūrį į nusistovėjusius mitybos principus: „Darželiuose neretai girdžiu, kaip vaikai raginami suvalgyti viską, kas patiekta – tai nėra normalu. Vaikai patys žino, kiek jiems reikia suvalgyti, o suaugusieji, kurie dažnai galvoja kitaip, gali sutrikdyti įgimtą saikingumo jausmą. Be to, vaikų apetitą ir nuomonę apie patiekalą dažnai lemia išvaizda – jeigu maistas į lėkštę įdėtas netvarkingai ar skęsta padaže, greičiausiai vaikas jo valgyti nenorės.“ Anot specialistės, labai svarbu ne tik patiekti sveiką maistą, bet ir ugdyti vaiko žinias apie jį – pamokėlių metu pasakoti apie naudingus ir kenksmingus produktus, galimas pasekmes organizmui. Ikimokyklinio amžiaus vaikai turėtų žinoti, kodėl paukštienos krūtinėlė ar žuvis naudingesnė už mėsainį, vaisiai – už saldumynus, o arbata ar sultys – už gazuotus gėrimus.
Specialistės atkreipia dėmesį, kad dėl didėjančio mažamečių nutukimo atsakomybę ypač turėtų jausti tėvai. Nors darželyje draudžiama patiekti rūkytus mėsos gaminius, produktus su iš dalies hidrintais riebalais, bulvių traškučius, itin sūrius ar saldžius produktus bei patiekalus, šie „skanėstai“ dažnai vaikus pasiekia namuose. Tėvai raginami ne tik riboti nerekomenduotinų produktų kiekį, bet ir rinktis kiek įmanoma sveikesnį maisto apdorojimą: virti vandenyje, troškinti ar kepti konvekcinėje krosnelėje. Taip pat patariama dažniau rinktis liesą mėsą – paukštieną, mitybą paįvairinti žuvimi, ankštinių kultūrų produktais, daržovėmis bei vaisiais. Svarbu atminti, kad vaikų valgymo kultūra pirmiausia formuojasi namuose, stebint tėvus ir ragaujant jų pagamintą maistą. Namie sveikai valgantis vaikas, tikėtina, ir mokykloje, ir po pamokų pirmenybę teiks kokybiškiems produktams.
