Neretai darbdaviai mano, kad darbuotojai po atostogų sugrįš pailsėję ir kupini jėgų. Vis dėlto, realybė – kitokia. Net 44 proc. žmonių atostogų metu svarsto apie išėjimą iš darbo. 1 iš 5 tą padaro per pirmąjį mėnesį nuo grįžimo, rodo tarptautinės žmogiškųjų išteklių analizės įmonės „Visier“ duomenys. „Priežastis – atostogų trūkumas, nulemiantis perdegimą. Jam ištikus darbuotoją, nenuostabu, kad pagaliau sulaukus poilsio laiko, pradedama svarstyti apie išėjimą iš darbo“, – teigia globalios personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio verslo operacijų vadovė Evelina Latyšovič.
Dažniausiai lietuviai atostogauja tik vasarą, tačiau, anot ekspertės, poilsio darbuotojams reikia ne tik šiltuoju metų laiku, bet ir žiemą, rudenį bei pavasarį.
„Planuojant atostogas svarbu jas išskaidyti tolygiai per visus metus. Pavyzdžiui, per sezoną atostogauti bent po keletą dienų ir nepamiršti susiplanuoti nepertraukiamas dviejų savaičių atostogas. Mat tik tuomet galima ne tik fiziškai, bet ir mintimis pilnai atsiriboti nuo darbo bei kokybiškai pasiilsėti“, – sako E. Latyšovič.
Pasak jos, atostogų metu iš darbo išeiti darbuotojai nori ir dėl to, kad net ir poilsio metu jiems nepavyksta visiškai atsiriboti nuo atsakomybių, susijusių su darbine veikla. E. Latyšovič teigimu, ši problema aktualiausia Z kartos atstovams: „Tik trečdalis iš jų atostogų metu visiškai negalvoja apie darbus. Baby Boomeriams tai padaryti lengviau – 50 proc. iš jų poilsio metu pavyksta pamiršti darbovietę ir su ja susijusias atsakomybes.”
Ar įmanoma išsaugoti?
Ekspertė įsitikinusi – po atostogų į darbą grįžtančius ir išeiti svarstančius darbuotojus išsaugoti dažniausiai įmanoma: „Svarbiausia, prevencinių veiksmų imtis ne po, o prieš atostogas.“
Norint, kad darbuotojai iš atostogų grįžtų pailsėję, o ne norintys palikti įmonę, darbdaviams, pirma, svarbu kaip įmanoma anksčiau suplanuoti atostogų grafiką.
„Tai padarius nebereikės tiek jaudintis, ar darbuotojams negresia perdegimas, ar po atostogų jie noriai grįš į darbus, – sako E. Latyšovič. – Jei visiems atostogų vasarą suteikti nepavyksta, svarbu apie tai laiku ir tinkamai informuoti darbuotojus bei suteikti jiems galimybę apmokamo poilsio išeiti kitu metu.“
Vis dėlto, pasitaiko ir atvejų, kai darbuotojo įmonėje išsaugoti nebepavyksta. Anot ekspertės, tai nebūtinai yra neigiamas reiškinys: „Galbūt darbdavys ar darbo aplinka buvo paprasčiausiai nesuderinami su iš darbo išeinančiu kolega. Tokiu atveju, specialistui tikrai verčiau susirasti kitą darbovietę, o darbdaviui – kitą specialistą.“
Latyšovič taip pat pastebi, kad darbuotojo sprendimas išeiti iš darbo darbdavius kartais ištinka tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Ypatingai – jei anksčiau apie tai nebuvo kalbėta bei nebuvo jokių požymių, signalizuojančių apie planuojamą išėjimą iš darbo: „Tiek darbdavį, tiek ir patį darbuotoją dažnai užklumpa emocijų lavina – nuostaba, sumišimas, pyktis.“
Kaip tinkamai atsisveikinti?
Pasak ekspertės, bet kokiu atveju darbuotojui ir darbdaviui svarbu pasikalbėti apie tai, kur glūdi tokio sprendimo ištakos ir įsivertinti, ar jos tikrai yra neišsprendžiamos. Jei darbuotojas vis dar dvejoja, ar palikti įmonę – ieškoti galimų bendrų sprendimo būdų. Jei niekas darbuotojo noro palikti darbą pakeisti nebegali, būtina suplanuoti darbų perdavimo–priėmimo planą.
„Kartu su išeinančiu darbuotoju suplanuokite jo darbus, aptarkite visus įgyvendinamus projektus ir kitas užduotis, už kurias jis yra atsakingas. Prieš palikdamas organizaciją, visų savo darbų darbuotojas atlikti, tikėtina, nespės. Vis dėlto, poziciją palikti be didesnių „skylių“ – įmanoma”, – teigia E. Latyšovič.
Specialistė taip pat pabrėžia, jog svarbu dėmesio skirti ne tik organizaciją paliekančiam, bet ir jo darbus perimantiems darbuotojams.
„Tol, kol iš darbo išeiti nusprendęs darbuotojas vis dar darbuojasi, dalį jo darbų iš karto pamažu reikėtų perduoti kitiems specialistams, kurie laikinai (arba ne), perims išeinančiojo atsakomybes. Taip darbus perimantiems darbuotojams bus lengviau tai padaryti kokybiškai ir be streso. Kilus klausimams, juos bus galima užduoti tiesiai vis dar dirbančiam specialistui“, – aiškina E. Latyšovič.
Anot jos, darbdaviai taip pat turėtų nepamiršti kompensuoti kitų darbuotojų pečius užgulantį papildomą darbą. Taip pat, komunikuoti, kokiam laikotarpiui numatytas didesnis nei įprasta darbo krūvis bei pateikti konkretų planą, kaip ir kiek laiko bus ieškoma naujo komandos nario, kokias funkcijas jis atliks.
Vis dėlto, savo pareigų turėtų nepamiršti ir įmonę nusprendę palikti darbuotojai. Pastariesiems, pasak ekspertės, svarbiausiai tinkamai užbaigti visus savo pradėtus darbus.
„Net ir nusprendus atsisveikinti su darboviete, visus likusius darbus iki paskutinės minutės vis tiek reikia atlikti kokybiškai. Juk išreiškus norą palikti organizaciją darbo santykiai su darbdaviu nenutrūksta, turimos kompetencijos – neišgaruoja. Todėl visus likusius darbus reikėtų atlikti taip, lyg taip būtų darbo pradžia – siekiant geriausio rezultato“, – teigia E. Latyšovič.
Anot ekspertės, tiek darbuotojui, nusprendusiam palikti įmonę, tiek ir jį išlydinčiam darbdaviui, svarbiausia, išlikti profesionaliais: „Organizacinių rolių vienas kito atžvilgiu paisymas – būtinas iki paskutinės minutės. Šiais laikais daugelio karjeros keliai – nežinomi. Todėl ir atsisveikinti reikia taip, jog praėjus kažkiek laiko, su kolega būtų malonu susitikti kitoje ar net toje pačioje organizacijoje.“
