Susikurti interneto svetainę, dėl aiškių instrukcijų ir nesudėtingų įrankių, tapo ne tik žymiai paprasčiau, bet ir pigiau. Ekspertų teigimu, prieš 10–15 m. lietuviško domeno registracija, kainavusi 60 eurų, atpigo daugiau nei 8 kartus ir dabar kainuoja vos 7 eurus. Nepaisant supaprastėjusio kūrimo proceso ir puikių verslo idėjų, neretai žmonėms internete užsidirbti nepasiseka – dėl to gali būti kaltos ir paprastos klaidos, apsunkinančios vartotoją ir atbaidančios jį nuo realaus sandorio.
„Lietuvos statistikos departamento duomenimis, žmonių, internete ieškojusių informacijos apie prekes ar paslaugas bei jas įsigijusių, skaičius per paskutinius penkerius metus išaugo net 10 proc. – sako UAB „Interneto vizija“ komandos vadovas Gintaras Skridulis. – Tai – milžiniškas žingsnis elektroninės komercijos srityje. Prie prekes ar paslaugas siūlančių interneto svetainių priskirti galima tiek įmones, tiek ir individualius asmenis, kuriems naudotis puslapių kūrimo įrankiais tapo taip pat paprasta, kaip susikurti paskyrą socialiniuose tinkluose.“ Pasak eksperto, sukurti elektroninį verslą nėra sudėtinga, tačiau pritraukti ir išlaikyti pirkėjus gali trukdyti mažos, bet didelę reikšmę turinčios, klaidos.
Keturios klaidos, kurių reikėtų vengti, kuriant internetinę parduotuvę:
- Sudėtingas domeno vardas. Ekspertų teigimu, beveik 100 proc. žmonių, kurie nejaučia didelio skirtumo tarp dviejų, tą pačią paslaugą ar prekę siūlančių, įmonių, greičiausiai rinksis tą, kurios interneto svetainės pavadinimą greičiau atsimena. Natūralu, kad pirkėjas kur kas paprasčiau atsimins tokią svetainę kaip, pavyzdžiui, manopapuosalai.lt nei www.svetainekuriojeprekiaujusavogamybospapuosalais.lt. Siekiant dar labiau supaprastinti priėjimą prie puslapio, domenų paslaugas siūlančios įmonės leidžia rinktis tokius galimus rašymo variantus – vietoje www.myagency.lt rašyti www.my.agency. G. Skridulio teigimu, neįprastos internetinio puslapio galūnės Lietuvoje dar nėra populiarios, bet iš dažniausiai pasitaikančių galūnių galima išskirti šias: .link, .pro, .name, .guru, .agency, .click.
- Iš vartotojo reikalauja daug pastangų. Į puslapį atėję žmonės dažniausiai tikisi dviejų dalykų: surasti reikalingos informacijos arba kažką įsigyti. Jeigu jiems teks klaidžioti po sudėtingus struktūros labirintus, greičiausiai paslauga žmogus nesusidomės ir ieškos paprastesnio varianto. Statistiškai nustatyta, kad kelią nuo prekės įsidėjimo į krepšelį iki užsakymo įvykdymo turėtų sudaryti ne daugiau nei 3–4 žingsniai.
- Sunkiai pasiekiama svetainė. Juokelis, kad viskas, kas yra toliau, nei antrame paieškos sistemos „Google“ puslapyje – neegzistuoja, turi nemažai tiesos. Vartotojai, ieškodami paslaugos, dažniausiai ją randa apsilankę pirmosiose keliose interneto svetainėse. Skaitmeninio verslo jau neįmanoma įsivaizduoti be optimizavimo paieškos sistemos (angl. SEO) – tai yra, tinkamų raktažodžių parinkimo, kad puslapis paieškos rezultatuose būtų kuo aukštesnėje pozicijoje. Ekspertai pataria nedaryti dažnai pasitaikančios klaidos ir nesirinkti visų populiariausių raktažodžių, kurie neatitinka siūlomų paslaugų. Jeigu interneto svetainės generuojami raktiniai žodžiai neatitinka turinio, vartotojai gali prarasti pasitikėjimą įmone.
- Nepritaikymas mobiliesiems telefonams. Oficialiais Europos statistikos duomenimis, nuo 2014 m. interneto naudojimas mobiliuosiuose telefonuose aplenkė nešiojamus bei stacionarius kompiuterius. Pasak ekspertų, tuo stebėtis nereikėtų – tobulėjant išmaniesiems įrenginiams, naudotis internetu tapo labai patogu bet kurioje vietoje. Svetainės, kurių tekstas ir vaizdas telefono ekrane išsikraipo ar tiesiog yra nepatogios naudoti – atbaido potencialų pirkėją, didina nepasitikėjimą įmone bei kelia abejonių siūlomų paslaugų kokybe. Be abejo, ne visus produktus ar paslaugas klientai yra linkę užsakyti telefonu, vis tik kai kuriems reikia išsamesnės analizės ir telefono aparatas ne visada yra patogiausias būdas, tačiau pagalvoti apie svetainės pritaikymą įvairiems įrenginiams – reikėtų.
