Visuomenėje susiformavusi neigiama nuomonė apie vaikų globos namus kartais žeidžia šių namų gyventojus. Lietuvoje yra institucinių globos įstaigų, kuriose sudarytos sąlygos vaikams augti tarsi šeimoje.
Užsukime į Kuršėnų vaikų globos namus, kurie taip pat gyvena šeimos ritmu: šviesios renovuotos patalpos, broliai ir seserys gyvena kartu – šeimynomis, turi atskirą jaukią savo erdvę – gražiai įrengtas patalpas miegui ir poilsiui. Ūkiniuose pastatuose – trys sportiniai žirgai, ponis, alpakų porelė, trys povai, šunelis, katės – viskas vaikų džiaugsmui ir terapijai. Didelė ir tvarkinga teritorija – net 7 ha, aplink Daugėlių pušynas, netoli teka Ventos upė. Globos namai turi dirbamosios žemės, sodą.
Vaikus žeidžia užgaulūs žodžiai
Kuršėnų vaikų globos namų direktorius Feliksas Rudzinskas jau 26 metus vadovauja šiai įstaigai, kurios pastatai statyti dar prezidento A. Smetonos laikais, tik priestatas iškilo sovietmečiu. Direktorius skubiu žingsniu vaikšto po teritoriją, rodo sodą, šiltnamius, nuveda pasižiūrėti sportinių žirgų, neseniai įsigijo alpakų porelę, turi tris gražuolius povus – viskas vaikų džiaugsmui. Įstaiga turi 17,6 ha dirbamosios žemės, vaikams didelis džiaugsmas darbuotis vasarą, didiesiems patinka šienauti, kasti bulves, gyvuliukams šerti bendromis jėgomis užaugina avižų ir kitų grūdų.
Direktorius vis skubina, mat sutartu laiku turi dalyvauti iškilmėse – šauni globotinė Jūratė auklėtojas, draugus ir vadovą pakvietė į 18-ojo gimtadienio šventę. Jaukiuose kambariuose įsikūrusios 6 šeimynos – broliai ir seserys gyvena kartu. Svetainė, virtuvė, miegamieji, poilsio kambarys, buitinės patalpos – tai skirta kiekvienai šeimynai. Visur daug gėlių, švaru, skoningai sutvarkyta. Nuo šio rudens vaikai valgį ruoš savo virtuvėlėse, nebereikės eiti į valgyklą. Jiems šeimininkauti padės darbuotojos. Valgyklą panaudos kitoms reikmėms: galės čia rinktis Kuršėnų senjorai, vyks jų užsiėmimai, susitikimai su moksleiviais, įvairūs renginiai. Globos namų vaikai mokosi Kuršėnų miesto mokyklose, lanko muzikos, meno mokyklas, sporto klubus. Tai – integracija į visuomenę, pasirengimas visaverčiam gyvenimui, sako direktorius.
F. Rudzinskas, atsargiai rinkdamas žodžius, kalbėjo apie viešojoje erdvėje skleidžiamą melagingą informaciją, kuri žeidžia vaikus, žemina jų orumą. Net iš aukštų tribūnų pasigirsta tokios frazės: „Globos namai žaloja vaikus, ten dirba vaikų luošintojai, reikia gelbėti vaikus, našlaitynai yra blogio irštvos.“ Kas tie „gelbėtojai“ ir nuo ko reikia mūsų globotinius gelbėti, stebėjosi direktorius. Jis sakė, kad Kuršėnų globos namuose vaikai yra saugūs, gali oriai gyventi, dirba puikūs auklėtojai ir socialiniai darbuotojai. Direktorius vis kartojo: „Mes – už pokyčius ir naujoves. Pradėjome rengti įtėvius ir globėjus, padedame šeimoms, patekusioms į sudėtingas situacijas. Kai nebereikės vaikų namų, kai vaikai galės augti globėjų šeimose, tada nebeliks ir institucinės globos. Bet kol vaikai auga čia, kol globos namai yra reikalingi, į mus neturėtų būti svaidomi skaudūs, užgaulūs kaltinimai, kurie pirmiausia žeidžia vaikus, gyvenančius ir augančius globos namuose. Aš nekalbu apie kitus globos namus, atsakau tik už mūsų įstaigą. Mūsų vaikai yra jautrūs, gyvenimas juos jau ir taip yra nuskriaudęs, todėl nevalia drabstytis nepelnytais kaltinimais ir purvais.“
Ne pilka įstaiga
Šiaulių r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Aldona Laukienė, kuri turi didelę darbo patirtį, yra pasiūliusi daug pažangių idėjų ir projektų, gerai išmano vaikų globos darbo specifiką, sakė, jog Kuršėnų vaikų globos namai yra ne pilka „asfalto“ įstaiga, ji įsikūrusi pušyne netoli Ventos upės, pastatai renovuoti, vaikai gyvena jaukiuose kambariuose, yra 6 šeimynos, o svarbiausia – čia dirba tikrai puikūs pedagogai.
Kuršėnų vaikų globos namai eina naujovių ir pertvarkos keliu. Nuo 2015 m. veikia paramos šeimai grupė. Dėl šeimose kilusių krizių laikiną prieglobstį rado mamos su vaikais. Jos gyveno tol, kol pasitaisė padėtis šeimose, buvo išspręsti socialiniai klausimai. Svarbiausia – vaikai nebuvo atskirti nuo mamų. Esant reikalui, parama bus suteikiama nepilnametėms mamytėms.
Kita nauja paslauga – globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas (GIMK). Du socialiniai pedagogai Jolanta Mankuvienė ir Renatas Šemeta, įgiję tam darbui reikalingą kvalifikaciją, pradėjo vadovauti GIMK užsiėmimams. Kursus lanko 8 būsimieji globėjai, mokysis 10 savaičių, užsiėmimai vyksta kartą per savaitę po 3 val. Baigusieji kursus gaus pažymėjimus su išvadomis, kad gali globoti vaiką.
Priekaištai kartais – nepelnyti
Vedėja A. Laukienė kalbėjo ir apie kitą skaudžią temą: dabar Lietuvoje visi „vanoja“ vaikų globos tarnybų darbuotojus, kas netingi, tas juos moko, auklėja ir bara, kaltina nebūtais dalykais. Tais kaltinimais „užteršta“ viešoji erdvė. Vedėjos manymu, visur pasitaiko klaidų, todėl reikia kalbėti konkrečiai, jei kas pasielgė blogai arba dirba atmestinai, tuos būtina bausti, esant reikalui, atleisti iš darbo, bet negalima juodinti ir smerkti visų specialistų. Vaikų teisių apsaugos skyriuose dirba daug patyrusių, stropių žmonių, kartais tenka dirbti ekstremaliomis ir pavojingomis sąlygomis, kai siautėja asocialių šeimų tėvai, tenka paaukoti ir laisvadienius. Pasak A. Laukienės, juk vaikų teisių apsaugos skyrių darbuotojus, kaip ir visus piliečius, gina įstatymai, todėl žerti nepagrįstus priekaištus yra didelis pažeidimas. „Mūsų darbuotojai negali be pertraukos dirbti ir dieną, ir naktį. Jeigu šalies valdžia nori, kad vaikų teisių apsaugos tarnybų specialistai budėtų ir naktimis, įsteikite papildomų etatų, tam darbui skirkite automobilių. Koks darbo kodeksas nurodo, kad tas pats žmogus per parą gali dirbti 24 valandas? Kaip sakoma, pliku delnu vėjo krypties nepakreipsi. Daugiau tolerancijos ir savitarpio supratimo“, – visiems linkėjo vedėja A. Laukienė.
Nuo 2014 m. Lietuvoje vykdoma institucinės globos pertvarka: iki 2020 m. neturėtų likti globos namų. Užmojai gražūs ir kilnūs – užtikrinti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam vaikui (ir neįgaliam) augti savo šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams augti globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti pagalbą bendruomenėje.
Kasmet vis mažiau vaikų auga globos namuose: 2013 m. – 3 821, 2014 m. – 3 562, o 2015 m. – 3 275 vaikai. Dauguma jų turi biologinius tėvus: 2015 m. Lietuvoje buvo nustatyta globa 1 643 vaikams, iš jų tik 127 našlaičiai.
Šiaulių r. šiuo metu globojama 211 vaikų: įstaigose – 70, šeimynose – 34, globėjų šeimose – 107 vaikai.
Aldona SIREIKIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Autorės nuotraukos
