Iš aukščiau pasidairius Žuvintas atrodytų kone perpus padidėjęs. Užlietos nušienautos paežerės pievos, viksvynai ir nendrynai dabar apsemti lyg pavasarį, nors ir pavasarinio potvynio metu vandens lygis dažniausiai būna žemesnis.
Lyginant su daugiamečiais vidurkiais, Žuvinto vandens lygis šį rudenį aukštesnis daugiau nei pusmetriu.
Dar didesnis potvynis Amalvo pelkės pakraščiuose. Ten vandenis į polderiu ir pievomis paverstą pelkės slėnį suplukdo iš Žuvinto ištekanti Dovinės upė ir į Amalvo pelkę įtekanti Amalvė. Upių vanduo jau antra savaitė nebetelpa vagoje ir užliejo aplinkines žemumas.Todėl Daukšių miestelis atrodo lyg apsuptas dviejų didelių ežerų. Po vandeniu atsidūrė ganyklos, suarti daržai, keliai ir vandens telkiniai. Viena paguoda, kad augalų vegetacija apstojusi ir jie mažiau nukentės. Tačiau darbų nebaigę ūkininkai į laukus įvažiuoti neturi galimybės.
Vandens paukščiai, atrodytų, tik ir naudojasi išskirtine proga netrukdomi braidyti po šlapias pievas ir ražienas. Spalio pabaigoje Žuvinte registruoti patys didžiausi per visą stebėjimų istoriją žąsų, daugiausia – baltakakčių ir pilkųjų susitelkimai siekė daugiau nei 15 tūkstančių paukščių. Paskutinėmis apskaitomis žąsų kiek sumažėję, bet greičiausiai tik dėl to, kad paukščiai pasiskirstė po kitus, ne mažiau vandeningus ežerus.
Didelė dalis paukščių persikėlė ir į užtvindytus plotus. Žąsys, gulbės nebylės ir giesmininkės, jei tik nesimaitina želmenyse, plaukioja vandens seklumose. Čia gausu paprastųjų kirų, pempių.
Virš Žuvinto pelkynų vis dar gali išgirsti užsilikusių gervių balsus. Kaip ir spalio mėnesį, nakvynėn į Žuvinto nendrynus renkasi tūkstantiniai varnėnų būriai. Pempių pulkai nutūpę ežero salos pakraščius, aplinkinius laukus. Kuoduotosios nesiskubins palikti mūsų šalies iki ims žnaibytis šalnos.
Žuvinto biosferos rezervato direkcijos informacija
