Kasmet kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ užsakymu atliekamų reprezentatyvių Lietuvos gyventojų tyrimų duomenys atskleidė, kaip per dešimtmetį pasikeitė tautiečių keliavimo tendencijos ir įpročiai.
Pastebėta, kad lietuvių svajonių atostogų sąraše atsirado naujų krypčių, augo skiriamas biudžetas kelionei, sutrumpėjo sprendimo keliauti priėmimo laikas.
Keliauja dažniau
Pasak Ingos Aukštuolytės, „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovės, 10 metų rinkos tyrimų duomenų analizė parodė, kad lietuvių noras keliauti vis stiprėja.
„Pusė nuolatinių keliautojų šiuo metu renkasi keliauti bent kartą per metus, dar daugiau nei trečdalis – du kartus ir dažniau. Prieš dešimtmetį, šie skaičiai atitinkamai siekė 44 proc. ir 27 proc. Taip pat dažnėja lietuvių atostogos užsienyje: 2 kartus per metus ir dažniau svetur vyksta 37 proc. keliaujančių lietuvių, anksčiau jų buvo 10 proc. mažiau“, – pristato I. Aukštuolytė.
Atliktų tyrimų duomenimis, pastaruosius 10 metų nekeliaujančiųjų visai ir neplanuojančiųjų to daryti procentas sumažėjo daugiau nei dvigubai: jei prieš dešimtmetį tokių respondentų buvo 44 proc., šiuo metu – tik 18 proc.
Keičiasi nekeliavimo priežastys
2014 m. pagrindinė nekeliavimo priežastimi buvo kelionių kainos – tokią priežastį įvardijo net septyni iš dešimties nekeliaujančių respondentų. Per 10 metų šis skaičius sumažėjo iki 40 proc. Tyrimų statistika patvirtina, kad kelionės jau nebėra prabangos prekė.
„Lietuviai jau yra įgudę keliautojai, puikiai žinantys, kada kelionę įsigyti palankesne kaina. O tai leidžia svetur išsiruošti ne vieną kartą per metus, – sako I. Aukštuolytė. – Palankiausi laikotarpiai būna vos prasidėjus naujo sezono pardavimams ir sausio mėnesį vykstančios virtualios kelionių mugės „Vivattur“ metu. Tuomet kelionę galima rinktis iš plačiausio asortimento, rasti pasiūlymą pagal savo poreikius.“
Duomenų analizė taip pat parodė, kad per dešimtmetį padaugėjo žmonių, kuriems labiau patinka atostogauti Lietuvoje arba jiems sunku suderinti atostogų laiką, o sumažėjo bijančiųjų skristi lėktuvu.
Išleidžia gerokai daugiau
Per pastaruosius 10 metų sustiprėjo tendencija kelionei išleisti daugiau nei planuojama. 2014 m. kelionei numatyto biudžeto laikėsi kone visi apklaustieji, šiuo metu apie 16 proc. respondentų atostogaudami viršija planuotas išlaidas.
„Vis tik pastebime, kad augant kelionių kainoms, išlaidos yra vertinamos realistiškiau. 2014 m. beveik pusė respondentų tikėjosi kelionėje išleisti iki 450 eurų, šiuo metu tokių belikę tik 14 proc. Ir atvirkščiai – šiuo metu 29 proc. planuoja išleisti daugiau nei 900 eurų, prieš dešimtmetį jų skaičius tebuvo 11 proc.“, – apžvelgia I. Aukštuolytė.
Pasak jos, ši statistika nestebina, nes, kaip rodo statistiniai duomenys, renkantis kelionę vis labiau mažėja kainos svarba.
„Taip pat matome, kad trumpėja pasiūlymo keliauti svarstymo laikas. Jei prieš dešimtmetį vienas iš trijų keliautojų sprendimą dėl atostogų svetur priimdavo ilgiau nei per savaitę, šiuo metu tokių keliautojų yra tik vienas iš keturių“, – įvardija kelionių organizatoriaus atstovė.
Pokyčiai geidžiamiausių krypčių sąraše
Prieš 10 metų geidžiamiausia lietuvių atostogų kryptimi buvo Turkija. Šiuo metu ji, užleidusi savo pozicijas Italijai, Ispanijai, Japonijai ir Graikijai, yra penktoje vietoje.
Kelionių organizatoriaus duomenimis, per dešimtmetį sumažėjo tautiečių, svajojančių apie atostogas Prancūzijoje, Egipte, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Bėgant metams, lietuviai dažniau pasvajoja apie tolimesnes kryptis: yra ūgtelėjęs Japonijos, Tailando, Australijos, Naujosios Zelandijos, kitų egzotinių salų populiarumas. Vis tik žvelgdami į turimą statistiką, matome, kad realybė skiriasi nuo svajonių. Dažniausiai keliautojai ir toliau traukia ilsėtis į Turkiją, Graikiją, Egiptą“, – pristato I. Aukštuolytė.
Mažiau norinčiųjų pažinti šalies kultūrą
„Tez Tour“ tyrimų duomenimis, pagrindinė atostogų priežastis per dešimtmetį išliko ta pati – pailsėti nuo darbo ir įtampos. Vis tik pastebima, kad gerokai sumenko kitų kriterijų svarba.
„Prieš 10 metų pažintis su šalies kultūra buvo aktuali vienam iš dviejų, šiuo metu – tik kas trečiam respondentui. Taip pat 21 proc. sumažėjo naujų patirčių keliaujant poreikis”, – teigia I. Aukštuolytė.
Šiuo metu mažiau žmonių atostogaudami nori pakeisti aplinką, o auga kulinarinio turizmo populiarumas.
