Žurnalas „Reitingai“ skelbia, jog vertinant šių metų Lietuvos abiturientų pasiekimus, tarp šalies gimnazijų lyderiaujančias pozicijas užima Vilniaus ir Klaipėdos licėjai, o pagal bendrus moksleivių švietimo rodiklius tarp savivaldybių pirmauja Kaunas.
Tarp gimnazijų lyderiauja sostinės ir uostamiesčio licėjai
Žurnalas „Reitingai“ pažymi, kad vertinant gimnazijas tradiciškai buvo atskirtos mokyklos, kurios mokinius atsirenka ir kurios priima mokinius pagal vadinamąjį teritorinį principą.
Atrankinių mokyklų pirmajame penketuke atsidūrė Vilniaus licėjus, surinkęs 90,8 taško, Vilniaus jėzuitų gimnazija (88,99), KTU gimnazija (86,72) Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija (84,04) bei LSMU gimnazija, kuriai buvo skirta 78,79 taško.
Tuo metu neatrankinių mokyklų geriausiųjų penketuką sudarė Klaipėdos licėjus, įvertintas 80,69 taško, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija (71,05), Kauno „Saulės“ gimnazija (69,21), Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija (68,76) bei 68,34 taško gavusi Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija.
Žurnalas „Reitingai“ atkreipia dėmesį, kad sudarant gimnazijų reitingą buvo remtasi valstybinių brandos egzaminų, kuriuos abiturientai laikė 2024 vasarą, rezultatais. Atliekant vertinimą, visi egzaminai, priklausomai nuo to, kokia jų svarba stojant į šalies aukštąsias mokyklas, buvo suskirstyti į tris grupes: už lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos VBE kiekviena gimnazija galėjo daugiausia surinkti – po 15, už anglų kalbą – 10, už istoriją ir biologiją – po 7,5, o už visus kitus egzaminus – po 5 taškus.
Taip pat vertinti abiturientų gauti šimtukai – kokiai daliai abiturientų tenka vienas 100-ukas. Už šį parametrą gimnazijos daugiausia galėjo surinkti 5 taškus.
Taip pat buvo atsižvelgiama ir į stojimų į Lietuvos ir užsienio aukštąsias mokyklas rezultatus. Už didžiausią nuošimtį abiturientų, įstojusių į užsienio šalių aukštąsias mokyklas, gimnazijos surinko 5 taškus, o už didžiausią nuošimtį abiturientų, gavusių valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose – 10 taškų.
Geriausi moksleivių pasiekimai fiksuojami Kauno ir Vilniaus savivaldybėse
Žurnalas „Reitingai“ pagal abiturientų pasiekimus sudarė ir savivaldybių reitingą. Pagal švietimo rodiklius į TOP penketuką pateko Kaunas, Vilnius, Marijampolė, Šiauliai ir Palanga.
Tuo met prasčiausiai įvertintos buvo Kalvarijos, Alytaus, Šilalės rajonų, Pagėgių bei Rietavo savivaldybės.
Švietimo ir mokslo žurnalas „Reitingai“ kasmet viešina išsamius ir plačius švietimo institucijų tyrimus bei reitingus.
Skirtumai tarp geriausių ir atsiliekančių savivaldybių matuojami kartais
„Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pažymi, jog vertinant skirtingas šalies savivaldybes pagal švietimo rodiklius ir mokinių pasiekimus pastebimas ryškus skirtumas tarp didmiesčių ir regionų ugdymo įstaigų.
„Skirtumai tarp pirmose ir paskutinėse reitingo vietose savivaldybių Lietuvoje yra matuojami kartais. Atsiliekančiose savivaldybėse net neatsiranda laikančiųjų įvairių dalykų egzaminus – nei vieno visoje savivaldybėje laikančio fizikos, chemijos, IT egzaminą“, – konferencijos metė kalbėjo G. Sarafinas.
„Įsivaizduokite, jei visoje savivaldybėje nėra laikančio IT egzaminą, kaip mes galime paskui šnekėti apie stojimą į taikomąjį dirbtinį intelektą?“, – pridūrė jis.
Pasak žurnalo vyriausiojo redaktoriaus, apie smuktelėjusį savivaldybių švietimo lygį galima spręsti ir iš itin prastų egzaminų rezultatų.
„Sunku žodžių rasti, jeigu daugiau nei du trečdaliai atskirų savivaldybių dvyliktokų per matematikos valstybinį egzaminą nepasiekia 36 balų iš 100“, – kalbėjo G. Sarafinas.
„Čia neišeina kaltinti pačių jaunuolių, nes tiesiog kai kurių savivaldybių bendras švietimo lygis yra smuktelėjęs“, – pridūrė jis.
Tiesa, pasak G. Sarafino, tam daug įtakos turi ir skirtingos mokymosi sąlygos bei mokymosi pagalbos prieinamumas šalies savivaldybėse – didmiesčių gyventojai, kitaip nei regionuose gyvenantys jaunuoliai, turi galimybę naudotis korepetitorių paslaugomis.
„Dalies paribio savivaldybių abiturientai nebepajėgia konkuruoti su didmiesčių bendraamžiais, kurie gali mokytis pačiose geriausiose šalies mokyklose, lankyti korepetitorius, o didmiesčiuose korepetitorius ir lanko apie 60 proc. vyriausiųjų gimnazistų“, – kalbėjo G. Sarafinas.
„Taigi, sąlygos tarp regionų ir didmiesčių vis labiau skiriasi“, – akcentavo „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius.
