Iš apyvartos išimti ir netrukus galioti nustosiantys lito nominalo pašto ženklai tapo originaliu meno kūriniu. Savo unikaliais piešiniais, sukurtais iš netradicinių medžiagų, stebinanti menininkė Jolita Vaitkutė iš daugiau nei 10 tūkst. pašto ženklų suklijavo tautos patriarcho – dr. Jono Basanavičiaus – portretą. Paveikslas eksponuojamas Vilniaus centriniame pašte.
„Tai netradicinis atsisveikinimas su lito nominalo pašto ženklais, kurie daugiau nei du dešimtmečius buvo klijuojami ant laiškų ir pašto siuntų. Šiemet baigiasi pereinamasis dvejų metų laikotarpis, kurio metu pašto korespondencijos siuntos dar galėjo būti apmokamos ir senaisiais – litiniais pašto ženklais. Gruodžio 31-oji bus paskutinė diena, kai už pašto paslaugas galėsime atsiskaityti buvusios nacionalinės valiutos – lito – nominalo pašto ženklais“, – pažymėjo Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.
Lito nominalo pašto ženklams, kurie nuo 2017-ųjų nustos galioti ir taps tik istorine vertybe, Vilniaus centriniame pašte surengtos itin originalios išlydėtuvės. Renginyje buvo pristatytas jaunos menininkės J. Vaitkutės iš daugiau nei 10 tūkst. pašto ženklų sukurtas ryškiausio XIX a. pabaigos lietuvių tautinio atgimimo pradininko ir modernios Lietuvos kūrėjo, tautos patriarcho dr. J. Basanavičiaus portretas. Visą pasaulį J. Vaitkutė stebina unikaliais savo piešiniais iš maisto produktų ir kitų netikėčiausių daiktų, o šįkart kūrybai menininkė pasitelkė pašto ženklus.
Taip pat Vilniaus centriniame pašte pristatyta ir filatelinė paroda „Atsisveikinant su litiniais pašto ženklais“. Joje – nuo 1990-ųjų, t. y. pirmosios pašto ženklų serijos „Angelas“ laidos, iki 2014-ųjų, kai baigėsi lito nominalo pašto ženklų leidyba, išleisti Lietuvos pašto ženklai. Litas oficialia Lietuvos valiuta tapo 1993 m. birželio 25 d., nuo tada pradėti leisti ir lito nominalo pašto ženklai. Pirmaisiais nepriklausomybės metais leistų pašto ženklų vertė dar buvo nurodoma rubliais, vėliau – laikinąja valiuta – talonais, kurie šnekamojoje kalboje dažnai vadinti „žvėreliais“ arba „vagnorkėmis“. Ekspozicijos stenduose – daugiau nei 600 vienetų lito nominalo pašto ženklų.
Įdomupaskaityti
„Pašto ženklai yra valstybės istorijos veidrodis, kuriame atsispindi svarbiausi ir reikšmingiausi šalies įvykiai, mokslo, kultūros ir meno pasiekimai. Tai užčiuoptas to meto visuomenės pulsas. Ši filatelinė paroda ženklina svarbų šalies politinį, kultūrinį ir ekonominį laikotarpį.
Litiniai pašto ženklai – žvilgsnis į daugiau nei dviejų dešimtmečių vis dar gyvą Lietuvos istoriją. Viliamės, kad nepriklausomoje Lietuvoje gimusios kartos atstovams bus įdomu žvilgterėti į parodos eksponatus ir susirasti tą pašto ženklą, kurį pirmąkart užklijavo ant siunčiamo laiško“, – sakė R. Kruopaitė-Lalienė.
Kaip panaudoti lito nominalo pašto ženklus?
Lietuvos paštas primena, kad nuo 2017 metų liks galioti tik euro nominalo pašto ženklai. Gyventojai, turintys užsilikusių pašto ženklų, kurių nominalinė vertė nurodyta litais, turėtų suskubti jais apmokėti siunčiamas pašto siuntas iki metų pabaigos, t. y. gruodžio 31 d.
Pašto mokos ženklų su lito nominalais atitikmuo eurais nurodytas Lietuvos pašto internetiniame tinklalapyje www.lietuvospaštas.lt. Lito nominalo pašto ženklų vertė perskaičiuota taikant oficialų lito ir euro kursą (1 Eur = 3,45280 Lt). Apvalinimas vieno euro cento tikslumu pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles numatytas Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme.
Pašto ženklai, kurių nominalioji vertė nurodyta litais ir eurais, galės būti naudojami neribotą laiką.
