Esama situacija ir ligos patekimo rizikos
Lietuvai Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija suteikusi statusą šalies, neapimtos mėlynojo liežuvio ligos (MLL).
Artimiausia šalis, kurioje MLL nustatyta naujai, yra Lenkija.
Ligos paplitimas
2025 metais apie MLL protrūkį paskelbė Lenkija.
2024 m. MLL fiksuota: Vokietijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Danijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Šveicarijoje, Čekijos Respublikoje, Portugalijoje, Švedijoje, Austrijoje, Lenkijoje ir Norvegijoje.
2023 m. MLLV-3 atvejai dažniausiai nustatyti Vokietijoje, Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Kam mėlynojo liežuvio liga pavojingiausia?
MLL – tai vabzdžių platinama virusinė naminių ir laukinių atrajotojų liga. Dažniausiai užsikrečia galvijai, ožkos, elniai, kupranugariai, lamos bei alpakos, bet sunkiausiai serga būtent užsikrėtusios avys.
Nors galvijai užsikrečia dažniau negu avys, jiems ne visada pasireiškia ligos požymiai. Ekonominiai nuostoliai susidaro dėl gyvulių gaišimo (ypač avių), užsikrėtusių gyvulių sumažėjusio primilžio, priesvorių, sumažėjusios produkcijos, dėl reprodukcinių nuostolių bei ilgo gydymo. Mėlynojo liežuvio liga žmonėms nepavojinga.
Mėlynojo liežuvio ligos gyvuliai vieni kitiems neperduoda, tačiau užkratas gali plisti vykstant prekybai – užkrėsti mašalai ligą perneša oro keliu, taip pat gali būti pernešti vėjo arba transporto priemonių (sunkvežimių, lėktuvų ir t. t.).
