Aplinkosaugos projektas „Mes rūšiuojam. Vasara“ kviečia visas Klaipėdos miesto savivaldybės bendruomenes, organizacijas ir įstaigas prisijungti rūšiuoti atliekas, rinkti taškus ir keisti juos į įvairiausius prizus, keliones, ekskursijas.
„Mes rūšiuojam. Vasara“ projekto metu su bendruomene sutartu laiku ir sutartoje vietoje bus renkamos elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos, o kiekvieno etapo pabaigoje bus skaičiuojami rezultatai. Už surinktas atliekas visoms bendruomenėms bus skiriami taškai, kuriuos jos galės iškeisti į įvairių partnerių prekes ar paslaugas. Daugiausiai atliekų etape surinkusiai bendruomenei bus organizuojama aplinkosaugos šventė su edukacinėmis pamokėlėmis, žaliavų ekspozicija, vaišėmis ir kt.
Projektą „Mes rūšiuojam. Vasara“ organizuoja EGIO bei Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA), projekto partneriai – bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“, „EMP Recycling“, „Ogmina“ ir „Senoji kibininė“.
Projektas vyks trimis etapais. Pirmame etape (gegužės 15 d. – birželio 15 d.) atliekos bus surenkamos Klaipėdos, Telšių, Šiaulių ir Tauragės apskrityse, antrame etape (birželio 15 d. – liepos 15 d.) – Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskrityse, o trečiame etape (liepos 15 d. – rugpjūčio 15 d.) – Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse.
Bendruomenes, organizacijas ir norinčius projekte dalyvauti ambasadorius kviečiame registruotis tel. 8 (5) 206 0901 arba mob. tel. 8 655 93124, elektroniniu paštu info@mesrusiuojam.lt ar projekto internetinėje svetainėje www.mesrusiuojam.lt/prisijunk-ir-tu/. Daugiau informacijos apie projektą galima rasti: www.mesrusiuojam.lt arba Facebook paskyroje MesRūšiuojam.
Pernai prie šio projekto prisijungė ir visoje Lietuvoje aktyviai dalyvavo 732 bendruomenės. Nuo projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ pradžios jau surinkta 142 tonos elektronikos ir baterijų atliekų, kurios bus perdirbtos.
Elektros ir elektroninės įrangos bei baterijos atliekų negalima šalinti į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius. Patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą), atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu) ir pridaryti daug žalos gamtai, pakenkti žmonių sveikatai. Perdirbant atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neteršia aplinkos ir nekenkia žmonių sveikatai, bet ir leidžia sumažinti įvairių naujų gaminių savikainą.
Klaipėdos miesto savivaldybės informacija