Naujausiais Higienos instituto leidinio „Lietuvos sveikatos statistika 2023“ duomenimis, Lietuvoje 2023 m. mirė 37 005 asmenys – tai 5 879 asmenimis (14,6 proc.) mažiau negu 2022 metais. Nors širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje, sudarančia 52,1 proc. visų mirties atvejų, 2023 m. mirtingumas nuo išeminių širdies ligų, palyginti su 2015 m., sumažėjo beveik dukart, taip pat stebimas ir mirtingumo nuo cerebovaskulinių ligų (insulto) mažėjimas. Prieš 10 metų Lietuva pagal mirtingumą nuo išeminės širdies ligos pirmavo Europoje ir Europos vidurkį pralenkė 4,4 karto. O 2023 m. pagal mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų Europoje Lietuva – jau 4-oje vietoje: ją lenkia Bulgarija, Rumunija ir Latvija, kuriose mirtingumo nuo šių ligų rodikliai yra didesni. Prof. Jelena Čelutkienė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė 2020–2023 m., dabartines standartizuoto mirtingumo nuo kardiovaskulinių ligų mažėjimo tendencijas vertina optimistiškai – mano, kad rodikliai ir toliau gerės, dėl to sulauksime reikšmingo proveržio širdies ir kraujagyslių ligų kontrolės srityje.
2023 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 19 263 asmenys, tai 3 240 mažiau nei 2022 metais. Didžiausią jų dalį (59,9 proc.) sudarė mirtys nuo išeminės širdies ligos, tačiau jų skaičius kasmet vis mažėja. Prof. J. Čelutkienė išskiria tikėtinas priežastis, lėmusias mirtingumo nuo išeminių širdies ligų mažėjimą.
„Pirmiausia, tai širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, kuri Lietuvoje vykdoma nuo 2006 m. Būtent ši programa daugiausia prisidėjo prie mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, daugiausia – aterosklerozinės ligos – mažėjimo. Per ilgą laiką, kol ši programa veikia, matomas akivaizdus teigiamas poveikis visuomenės sveikatai“, – pabrėžia ji.
Profesorės nuomone, gerus rezultatus lėmė veiksmingas prevencinės programos organizavimas ir patrauklūs prevencinių paslaugų įkainiai, kurie skatina platų programos taikymą.
„Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos aktyviai kviečia gyventojus dalyvauti prevencinėje širdies ir kraujagyslių ligų programoje, o tai užtikrina programos efektyvumą. Prevencinė programa apima plačią tikslinę grupę ir yra nuosekliai taikoma, todėl jos rezultatai pranoksta tai, ko būtų galima tikėtis vien tik dėl gyventojų sąmoningumo. Žinoma, svarbu, kad rizikos grupei priklausantys asmenys ne tik pradėtų vartoti reikiamus vaistus, bet ir toliau laikytųsi gydytojo įvardytų prevencinių priemonių bei tęstų vaistų vartojimą“, – akcentuoja J. Čelutkienė.
Anot profesorės, kita priežastis, lėmusi mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimą, yra 2016 m. smarkiai pagerėjęs lipidus veikiančių vaistų prieinamumas.
„Tai buvo susiję su labai pagerėjusiomis antilipidinių vaistų kompensavimo sąlygomis, todėl stipriai išaugo pirmos eilės antilipidinių vaistų – statinų, ir antros eilės – ezetimibo – vartojimas, taip pat kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimas. Antilipidinių vaistų vartojimas Lietuvoje didėja iki šiol. Nors Lietuva pagal statinų vartojimą vis dar atsilieka nuo Šiaurės Europos šalių, jau pralenkė Latviją ir Estiją“, – teigia specialistė.
2015 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atlikto tyrimo duomenimis, statinų vartojimo rodiklis buvo 21 vaisto dozė per parą 1 tūkst. šalies gyventojų. Higienos instituto ataskaitoje matoma, kad 2023 m. lipidus modifikuojančių vaistų vartojimo rodiklis išaugo iki 140 dozių per parą 1 tūkst. gyventojų. „Lyginant šį rodiklį su Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuva statinų vartojimo rodikliu jau pasiekė Europos vidurkį, kuris 2021 m. buvo 129 dozės per parą 1 tūkst. gyventojų“, – pabrėžia profesorė.
Kiti svarbūs veiksniai, lėmę mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimą, yra anksčiau pradedamas hipertenzijos ir nutukimo gydymas. „Dabar turime ir nutukimo gydymui skirtų vaistinių preparatų. Taip pat svarbu diabeto gydymas, tačiau prioritetas turėtų būti nutukimo valdymas dar prieš atsirandant diabetui. Tam užtikrinti svarbus sveikas gyvenimo būdas“, – akcentuoja ji.
Anot specialistės, sumažėjęs mirusiųjų dėl širdies ir kraujagyslių ligų skaičius turėjo didelę reikšmę gydymo ar prevencinėmis priemonėmis išvengiamo mirtingumo sumažėjimui ir sveiko gyvenimo trukmės ilgėjimui.
Higienos instituto duomenimis, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė padidėjo iki 77,43 metų (2022 m. – 75,3 metų), tačiau skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės išlieka didelis ir sudaro 8,9 metų. 2023 m. duomenimis, Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 72,86 m. ir išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje (mažesnė tik Bulgarijoje ir Latvijoje).
„Išvengiamas mirtingumas Lietuvoje taip pat rodo teigiamas tendencijas. Šalyje gerėjo onkologinių ir plaučių ligų rodikliai, sumažėjo traumų keliuose ir savižudybių skaičius. Nors pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje vis dar išlieka kraujotakos sistemos ligos, tarp kurių yra didelis skaičius išvengiamų mirčių, pasibaigus pandemijai aiškiai matyti, kad širdies ir kraujagyslių ligos tapo pagrindine išvengiamų mirčių priežastimi, prisidedančia prie šių mirčių mažėjimo, o tai rodo gerėjančią situaciją“, – teigia J. Čelutkienė.
Higienos instituto duomenimis, standartizuotas vyrų mirtingumo rodiklis 2023 m. buvo 1,8 karto didesnis negu moterų. Skirtumai stebimi tarp miesto ir kaimo gyventojų: nors sergančių miestiečių yra daugiau, jų mirtingumo rodikliai yra mažesni.
Ateityje tikimasi dar geresnių rezultatų
Buvusi Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė teigia, kad ateityje galime tikėtis dar geresnių sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis rezultatų dėl prevencinės programos suaktyvėjimo ir jos rodiklių stebėsenos sistemos atsiradimo: laukiama ir prevencinės programos rezultatų skaitmenizacijos.
„2023 m. prevencinėje programoje pasitikrino apie 400 tūkst. asmenų, o tai sudaro daugiau nei pusę tikslinės populiacijos. Būtų idealu, jei programos įtrauktis dar labiau išaugtų. Be to, lapkričio mėnesį patvirtintas dislipidemijos diagnostikos ir gydymo vaistais tvarkos aprašas suteikė daugiau aiškumo šeimos gydytojams ir specialistams dėl cholesterolio kontrolės tikslų. Apskritai turime labai gerą prieinamumą prie pirmos ir antros eilės antilipidinių vaistų, tačiau vis dar stokojame trečios eilės lipidus mažinančių vaistų ir šį trūkumą siekiame spręsti“, – kalba sveikatos specialistė.
Profesorė atkreipia dėmesį, kad, norint dar labiau sumažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, būtina imtis strateginių priemonių nacionaliniu mastu.
„Europos kardiologų draugija ir daugelis kitų organizacijų kalba apie būtinybę priimti nacionalinį širdies sveikatos planą. Europoje jau kelerius metus vyksta „Europe’s Beating Cancer Plan“ programa, skirta kovai su onkologinėmis ligomis, kuri gauna atskirą finansavimą ir dėmesį. Deja, širdies ir kraujagyslių sveikatai tokio dėmesio trūksta. Todėl siekiame, kad „Širdies sveikatos planas“ atsirastų europiniu mastu. Toks planas apimtų tiek prevenciją, tiek labiausiai paplitusių širdies ligų gydymo finansavimą ir geresnį organizavimą“, – teigia ji.
