Žemaitijos gidas
  • Įdomu
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Kultūra
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Technologijos
Ketvirtadienis, 23 spalio
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Telšiai
  • Plungė
  • Klaipėda
  • Šiauliai
  • Kretinga
  • Tauragė
  • Mažeikiai
  • Kelmė
  • Rietavas
  • Akmenė
  • Palanga
  • Pagėgiai
  • Raseiniai
  • Skuodas
  • Jurbarkas
  • Šilutė
Žemaitijos gidas
  • Įdomu
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Kultūra
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Technologijos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Žemaitijos gidas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Pradžia » Aktualijos » Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje ir toliau mažėja: profesorė išskyrė pagrindines priežastis

Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje ir toliau mažėja: profesorė išskyrė pagrindines priežastis

Paulius Liškauskas
2024-12-03
Aktualijos, Sveikata
Laikas: 4 min skaitymo
Širdis

Širdis | Freepik

FacebookTwitterLinkedin

Naujausiais Higienos instituto leidinio „Lietuvos sveikatos statistika 2023“ duomenimis, Lietuvoje 2023 m. mirė 37 005 asmenys – tai 5 879 asmenimis (14,6 proc.) mažiau negu 2022 metais. Nors širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje, sudarančia 52,1 proc. visų mirties atvejų, 2023 m. mirtingumas nuo išeminių širdies ligų, palyginti su 2015 m., sumažėjo beveik dukart, taip pat stebimas ir mirtingumo nuo cerebovaskulinių ligų (insulto) mažėjimas. Prieš 10 metų Lietuva pagal mirtingumą nuo išeminės širdies ligos pirmavo Europoje ir Europos vidurkį pralenkė 4,4 karto. O 2023 m. pagal mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų Europoje Lietuva – jau 4-oje vietoje: ją lenkia Bulgarija, Rumunija ir Latvija, kuriose mirtingumo nuo šių ligų rodikliai yra didesni. Prof. Jelena Čelutkienė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė 2020–2023 m., dabartines standartizuoto mirtingumo nuo kardiovaskulinių ligų mažėjimo tendencijas vertina optimistiškai – mano, kad rodikliai ir toliau gerės, dėl to sulauksime reikšmingo proveržio širdies ir kraujagyslių ligų kontrolės srityje.

2023 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 19 263 asmenys, tai 3 240 mažiau nei 2022 metais. Didžiausią jų dalį (59,9 proc.) sudarė mirtys nuo išeminės širdies ligos, tačiau jų skaičius kasmet vis mažėja. Prof. J. Čelutkienė išskiria tikėtinas priežastis, lėmusias mirtingumo nuo išeminių širdies ligų mažėjimą.

„Pirmiausia, tai širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, kuri Lietuvoje vykdoma nuo 2006 m. Būtent ši programa daugiausia prisidėjo prie mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, daugiausia – aterosklerozinės ligos – mažėjimo. Per ilgą laiką, kol ši programa veikia, matomas akivaizdus teigiamas poveikis visuomenės sveikatai“, – pabrėžia ji.

Profesorės nuomone, gerus rezultatus lėmė veiksmingas prevencinės programos organizavimas ir patrauklūs prevencinių paslaugų įkainiai, kurie skatina platų programos taikymą.

„Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos aktyviai kviečia gyventojus dalyvauti prevencinėje širdies ir kraujagyslių ligų programoje, o tai užtikrina programos efektyvumą. Prevencinė programa apima plačią tikslinę grupę ir yra nuosekliai taikoma, todėl jos rezultatai pranoksta tai, ko būtų galima tikėtis vien tik dėl gyventojų sąmoningumo. Žinoma, svarbu, kad rizikos grupei priklausantys asmenys ne tik pradėtų vartoti reikiamus vaistus, bet ir toliau laikytųsi gydytojo įvardytų prevencinių priemonių bei tęstų vaistų vartojimą“, – akcentuoja J. Čelutkienė.

Anot profesorės, kita priežastis, lėmusi mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimą, yra 2016 m. smarkiai pagerėjęs lipidus veikiančių vaistų prieinamumas.

„Tai buvo susiję su labai pagerėjusiomis antilipidinių vaistų kompensavimo sąlygomis, todėl stipriai išaugo pirmos eilės antilipidinių vaistų – statinų, ir antros eilės – ezetimibo – vartojimas, taip pat kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimas. Antilipidinių vaistų vartojimas Lietuvoje didėja iki šiol. Nors Lietuva pagal statinų vartojimą vis dar atsilieka nuo Šiaurės Europos šalių, jau pralenkė Latviją ir Estiją“, – teigia specialistė.

2015 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atlikto tyrimo duomenimis, statinų vartojimo rodiklis buvo 21 vaisto dozė per parą 1 tūkst. šalies gyventojų. Higienos instituto ataskaitoje matoma, kad 2023 m. lipidus modifikuojančių vaistų vartojimo rodiklis išaugo iki 140 dozių per parą 1 tūkst. gyventojų. „Lyginant šį rodiklį su Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuva statinų vartojimo rodikliu jau pasiekė Europos vidurkį, kuris 2021 m. buvo 129 dozės per parą 1 tūkst. gyventojų“, – pabrėžia profesorė.

Kiti svarbūs veiksniai, lėmę mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimą, yra anksčiau pradedamas hipertenzijos ir nutukimo gydymas. „Dabar turime ir nutukimo gydymui skirtų vaistinių preparatų. Taip pat svarbu diabeto gydymas, tačiau prioritetas turėtų būti nutukimo valdymas dar prieš atsirandant diabetui. Tam užtikrinti svarbus sveikas gyvenimo būdas“, – akcentuoja ji.

Anot specialistės, sumažėjęs mirusiųjų dėl širdies ir kraujagyslių ligų skaičius turėjo didelę reikšmę gydymo ar prevencinėmis priemonėmis išvengiamo mirtingumo sumažėjimui ir sveiko gyvenimo trukmės ilgėjimui.

Higienos instituto duomenimis, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė padidėjo iki 77,43 metų (2022 m. – 75,3 metų), tačiau skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės išlieka didelis ir sudaro 8,9 metų. 2023 m. duomenimis, Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 72,86 m. ir išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje (mažesnė tik Bulgarijoje ir Latvijoje).

„Išvengiamas mirtingumas Lietuvoje taip pat rodo teigiamas tendencijas. Šalyje gerėjo onkologinių ir plaučių ligų rodikliai, sumažėjo traumų keliuose ir savižudybių skaičius. Nors pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje vis dar išlieka kraujotakos sistemos ligos, tarp kurių yra didelis skaičius išvengiamų mirčių, pasibaigus pandemijai aiškiai matyti, kad širdies ir kraujagyslių ligos tapo pagrindine išvengiamų mirčių priežastimi, prisidedančia prie šių mirčių mažėjimo, o tai rodo gerėjančią situaciją“, – teigia J. Čelutkienė.

Higienos instituto duomenimis, standartizuotas vyrų mirtingumo rodiklis 2023 m. buvo 1,8 karto didesnis negu moterų. Skirtumai stebimi tarp miesto ir kaimo gyventojų: nors sergančių miestiečių yra daugiau, jų mirtingumo rodikliai yra mažesni.

Įdomupaskaityti

Kelmės ligoninėje – naujos galimybės pacientų reabilitacijai

Kelmės ligoninėje – naujos galimybės pacientų reabilitacijai

2025-10-21
Šeima

Jūsų stiprybė – tapti vaiko globėjais ar įtėviais

2025-10-21

Ateityje tikimasi dar geresnių rezultatų

Buvusi Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė teigia, kad ateityje galime tikėtis dar geresnių sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis rezultatų dėl prevencinės programos suaktyvėjimo ir jos rodiklių stebėsenos sistemos atsiradimo: laukiama ir prevencinės programos rezultatų skaitmenizacijos.

„2023 m. prevencinėje programoje pasitikrino apie 400 tūkst. asmenų, o tai sudaro daugiau nei pusę tikslinės populiacijos. Būtų idealu, jei programos įtrauktis dar labiau išaugtų. Be to, lapkričio mėnesį patvirtintas dislipidemijos diagnostikos ir gydymo vaistais tvarkos aprašas suteikė daugiau aiškumo šeimos gydytojams ir specialistams dėl cholesterolio kontrolės tikslų. Apskritai turime labai gerą prieinamumą prie pirmos ir antros eilės antilipidinių vaistų, tačiau vis dar stokojame trečios eilės lipidus mažinančių vaistų ir šį trūkumą siekiame spręsti“, – kalba sveikatos specialistė.

Profesorė atkreipia dėmesį, kad, norint dar labiau sumažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, būtina imtis strateginių priemonių nacionaliniu mastu.

„Europos kardiologų draugija ir daugelis kitų organizacijų kalba apie būtinybę priimti nacionalinį širdies sveikatos planą. Europoje jau kelerius metus vyksta „Europe’s Beating Cancer Plan“ programa, skirta kovai su onkologinėmis ligomis, kuri gauna atskirą finansavimą ir dėmesį. Deja, širdies ir kraujagyslių sveikatai tokio dėmesio trūksta. Todėl siekiame, kad „Širdies sveikatos planas“ atsirastų europiniu mastu. Toks planas apimtų tiek prevenciją, tiek labiausiai paplitusių širdies ligų gydymo finansavimą ir geresnį organizavimą“, – teigia ji.

Žymos: Ligos
DalintisDalintis

Panašios naujienos

Ištrinti neįmanoma: kas nutinka jūsų informacijai, įkeltai į dirbtinio intelekto modelį?
Aktualijos

Ištrinti neįmanoma: kas nutinka jūsų informacijai, įkeltai į dirbtinio intelekto modelį?

2025-10-20
Kaip ir kasmet: vos prasidėjo šildymo sezonas – gaisrų vėl padaugėjo
Aktualijos

Kaip ir kasmet: vos prasidėjo šildymo sezonas – gaisrų vėl padaugėjo

2025-10-20
Puoselėkime senuosius lietuviškus papročius, būkime kritiški  Helovino renginiams
Aktualijos

Puoselėkime senuosius lietuviškus papročius, būkime kritiški Helovino renginiams

2025-10-19
Netrukus atvers duris paliatyviosios pagalbos dienos centras vaikams Klaipėdoje
Klaipėda

Netrukus atvers duris paliatyviosios pagalbos dienos centras vaikams Klaipėdoje

2025-10-18
Padangų keitimo metas: trys vietos, kur jas galima priduoti nemokamai
Aktualijos

Padangų keitimo metas: trys vietos, kur jas galima priduoti nemokamai

2025-10-16
Aušra Širvinskienė
Aktualijos

Priklausomybė nuo narkotikų, alkoholio, lošimų, interneto: kurias žmonės vertina kaip žalingiausias ir ką sako specialistai?

2025-10-15
Rudens fenomenas sporto salėse: meilė trunka tris savaites
Gyvenimas

Rudens fenomenas sporto salėse: meilė trunka tris savaites

2025-10-15
Šventinis Liepos 6-osios savaitgalis Klaipėdos rajone
Akmenė

Akmenės rajone lankysis Lietuvos Respublikos Prezidentas

2025-10-14
Vaikui depresija ar tik bloga nuotaika: kaip atpažinti ir padėti?
Aktualijos

Jaunimas darbo rinkoje: nepasirengę dirbti, o pradėję – nepasirengę likti

2025-10-14
Klaipėda plečia materialinės paramos galimybes šeimoms
Aktualijos

Klaipėda plečia materialinės paramos galimybes šeimoms

2025-10-14

Skaitomiausia

Elektrostatinio filtro diegimo projektas Palangoje – investicija į švaresnį orą ir tvaresnę šilumos gamybą
Aplinka

Elektrostatinio filtro diegimo projektas Palangoje – investicija į švaresnį orą ir tvaresnę šilumos gamybą

2025-10-18
Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?
Įdomu

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

2023-05-25
Laukai
Naujienos

Pradėtos mokėti avansinės išmokos, susijusios su plotu ir ūkiniais gyvūnais

2025-10-17
Pinigai
Kriminalai

Pareikšti įtarimai Akmenės rajono Seimo nariui Tomui Martinaičiui

2025-10-17
Praktiniai patarimai, kaip rūkyti šalto rūkymo dešras
Gyvenimas

Praktiniai patarimai, kaip rūkyti šalto rūkymo dešras

2025-06-02

Reklama

Verta pamatyti Verta pamatyti Verta pamatyti

Vietos naujienos

Įvedamas žiemos laikas – suksime laikrodžio rodykles atgal

Įvedamas žiemos laikas – suksime laikrodžio rodykles atgal

2025-10-22
Klimato savaitės 2025 renginiai Klaipėdoje

Klimato savaitės veikla Klaipėdos rajone

2025-10-22
Šiaulių mieste kviečia jubiliejinis šiuolaikinio meno ir mados festivalis „Virus’30“!

Šiaulių mieste kviečia jubiliejinis šiuolaikinio meno ir mados festivalis „Virus’30“!

2025-10-22
Telšių kultūros centro choras „Žemaičiai“ koncertavo  Italijoje

Telšių kultūros centro choras „Žemaičiai“ koncertavo Italijoje

2025-10-22
Skirtas  finansavimas Telšių miesto Oskaro Goeldnerio skvero sutvarkymui

Priimamos paraiškos dėl medžiojamų gyvūnų daromos žalos prevencinių priemonių finansavimo

2025-10-20
Pradeda veikti Baltijos kultūros centrų tinklas

Pradeda veikti Baltijos kultūros centrų tinklas

2025-10-20

Apie Žemaitijos gidą

Žemaitijos gidas

Žemaitijos krašto naujienų portalas, pateikiantis tiesiai Tau aktualias žinias ir įvykius.

Populiariausi

Elektrostatinio filtro diegimo projektas Palangoje – investicija į švaresnį orą ir tvaresnę šilumos gamybą

Elektrostatinio filtro diegimo projektas Palangoje – investicija į švaresnį orą ir tvaresnę šilumos gamybą

2025-10-18
Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

2023-05-25

Naujausi

Didžiausias protestas prie VMVT: ar teisingumo svarstyklės pakrypo į pinigų, o ne paršelių pusę?

Didžiausias protestas prie VMVT: ar teisingumo svarstyklės pakrypo į pinigų, o ne paršelių pusę?

2025-10-22
Įvedamas žiemos laikas – suksime laikrodžio rodykles atgal

Įvedamas žiemos laikas – suksime laikrodžio rodykles atgal

2025-10-22
  • Paskelbk naujieną
  • Rašyti redakcijai
  • Reklama
  • Privatumo politika
  • Susisiekite

© Žemaitijos gidas.

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
  • Aplinka
  • Įdomu
  • Krašto apsauga
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Laisvalaikis
  • Receptai
  • Sportas
  • Sveikata
  • Transportas
  • Žinios
    • Akmenė
    • Jurbarkas
    • Kelmė
    • Klaipėda
    • Kretinga
    • Mažeikiai
    • Palanga
    • Plungė
    • Pagėgiai
    • Raseiniai
    • Rietavas
    • Šiauliai
    • Šilutė
    • Skuodas
    • Tauragė
    • Telšiai

© Žemaitijos gidas.