Nuvilnijo per Lietuvą puošniausia pavasario šventė – Motinos diena. Dar 1929 m. kovo 24 d. įvairių moterų organizacijų pasitarime buvo oficialiai nutarta įvesti Motinos dieną mūsų valstybėje ir ją švęsti kiekvienų metų pirmą gegužės sekmadienį. Penktojo dešimtmečio pradžioje ši šventė buvo uždrausta, bet šiandien galime džiaugtis, kad 1988 m. ji vėl atgimė.
Motinos dienos tradicijos atgaivintos bei puoselėjamos ir Naisiuose. Brangiausiam gyvenimo žmogui – mamai – skamba dainos, rimuojami eilėraščiai, jos išmintis į liaudies pasakas sudėta… Būtų keista, jei žemėje, išauginusioje poetą Zigmą Gėlę, tokią dieną neskambėtų muzika ir nesilietų poezijos posmai. Šiais metais į Motinos dienos minėjimą „Iš visos širdies“, vykusį Naisių vasaros ir bendruomenės kultūros rūmuose, mamas ir močiutes kvietė Naisių mokyklos mokiniai ir mokytojai, vietos bendruomenė bei „Naisių vasaros teatras“.
Šventę poezijos posmais ir dainomis pradėjo vyresniųjų klasių mokinės. Susirinkusias mamas sveikino mokyklos direktorius Vytautas Šimkus. Po to scenoje keitėsi visų klasių mokiniai: nuo priešmokyklinio ugdymo grupės (pačių mažiausių) iki jau bebaigiančių šią mokymo įstaigą. Jaunieji naisiškiai šoko, dainavo, skaitė eiles, grojo. Vaikams talkino, juos globojo ir drąsino scenoje mokytojai bei kiti mokyklos darbuotojai. Kultūros rūmų salė buvo pilna besidžiaugiančių savo atžalomis ne tik mamyčių, močiučių, bet ir tėčių, senelių, sesių, brolių…
Mokinių pasirodymus papildė liaudiškos muzikos kapela „Naisija“, šios šventės proga dar kartą susibėgusi gitaros studija „Septyni vėjai“, buvę Naisių mokyklos mokinių prezidentai, trys „Naisių vasaros teatro“ aktoriai ir kiti dalyviai. Visoms žiūrovų salėje buvusioms moterims mokiniai padovanojo pavasario žiedus ir savo rankomis sukurtus darbelius, o po koncerto dar kvietė paragauti saldumynų ir arbatos. Mamytės džiaugėsi savo jaunaisiais atlikėjais ir buvo dėkingos juos rengusiems mokytojams.
Motinos dienos šventė dar nėra labai sena, tačiau motinos kultas Lietuvoje turi labai gilias tradicijas. Mūsų protėviai baltai tokios dienos neminėjo, bet motinos tapatinimas su žeme primena apie Žemyną, Žemynėlę – žemės ir vaisingumo deivę – įasmenintą moterį gimdytoją ir maitintoją.
Alina Šalavėjienė