Kovo 27 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje bus pristatomas penktasis Neringos kultūros almanachas „Dorė“. Pirmąją sukaktį pažymintis leidinys liudija ne tik apie tęstinumą, bet ir apie sutelktą autorių kolektyvą bei pasiryžimą aktualiomis Mažosios Lietuvos istorijos, kultūros atminties temomis kalbėti nepaviršutiniškai ir kompetentingai. „Dorė“ yra vienintelis leidinys fiksuojantis Neringos kultūrinio gyvenimo vyksmą.
Kuršių nerijoje liko vos keli senieji gyventojai – kuršininkai, todėl vietos tapatybės suvokimas šiandieniniams neringiškiams yra be galo svarbus. Rašydama Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos istorijos temomis „Dorė“ neringiškiams ir Neringos svečiams atveria užmarštin nugrimzdusį pasaulį, apgaubtą ideologizuotų mitų, kurį pažinti sovietmečiu buvo galima labai vienpusiškai.
Leidinio vertę didina autorių kompetencija. Pokalbis su iškiliausia Reformacijos tyrinėtoja dr. Ingė Lukšaite (2017 m. Martyno Liudviko Rėzos premijos laureate) padės susivokti sudėtinguose Reformacijos procesuose, kurie suformavo Mažosios Lietuvos tapatybę.
Didžiųjų asmenybių įtaką Kuršių nerijai atveria nuolatinė „Dorės“ autorė Klaipėdos universiteto doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, savo publikacijose rašydama apie baltistikos korifėją Adalbertą Bezzenbergerį, 40 vasarų praleidusį Juodkrantėje, ir visiškai visuomenei nežinomą Karaliaučiaus intelektualą Ludwigą Goldsteiną, kurio dėka rašytojas Thomas Mannas atvyko į Karaliaučių, o vėliau – į Kuršių neriją. Trečioji asmenybė, kuriai nidiškiai turėtų būti dėkingi už Nidos savitumo išsaugojimą yra dailininkas ekspresionistas Ernstas Mollenhaueris, su kurio vardu siejamas Nidos dailininkų kolonijos suklestėjimas XX a. 3-4 dešimtmečiais (žurnalistės Raimondos Ravaitytės – Meyer pokalbis).
Siekdama surinkti ir užrašyti vyresnės kartos neringiškių prisiminimus apie Neringą „po lūžio“ (ją apgyvendinus naujakuriais). „Dorė“ skelbia ilgamečio Nidos mokyklos direktoriaus Stanislovo Valančiaus pasakojimus apie mokyklą ir bendruomenę (žurnalistės Astos Jankauskienės pasakojimas).
Rašyti nauja – Kuršių nerijos kraštovaizdžio tema, „Dorę“ paskatino visuomenei mažai žinomi paskutiniųjų dešimtmečių mokslo tyrinėjimai, koreguojantys mūsų žinias apie Kuršių nerijos susidarymą – apie tai prof. dr. Alberto Bitino publikacija. Legendinio Nidos fotografų seminaro, paminėjusio 40-metį, reikšmę, aptaria fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas.
Kūrėjų skiltyje publikuojami naujausi Nidoje gimusios ir augusios poetės Neringos Abrutytės (šiuo metu gyvenančios Danijoje) eilėraščiai.
Penktoji „Dorė“ – gausiai iliustruota, jos viršelyje – dailininko Romano Borisovo akvarelė „Karaliaučiaus katedros altoriaus dalies likučiai“.
Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka
