94 proc. žmonių, auginančių šunis savo keturkojį laiko šeimos nariu, rašo „Psychology Today“. Tad nenuostabu, kad keturkojai šiandien džiaugiasi ne tik pasivaikščiojimais parke – gimtadienius jie mini su specialiais tortais, gauna savo porciją ledų, plaukioja baseinuose ir net užsuka į kavinę paskanauti „puppuccino“ – specialaus deserto šunims, dažniausiai gaminamo iš plaktos grietinėlės.
Baltijos šalių keturkojai mėgaujasi ledais ir tortais
Nors įprasta manyti, kad augintinių madų reikia ieškoti už Atlanto, šunų humanizacijos kultūra sparčiai populiarėja jau ir Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, korgį Džilendžils auginantys Elza ir Žanis iš Latvijos pasakoja, kad jų augintinis neatsispiria specialiai šunims gaminamiems ledams.
„Mūsų augintinis labai mėgsta specialiai šunims skirtus ledus be laktozės su moliūgais. Tokių ledų sudėtis panaši į žmonėms skirtų produktų, bet pritaikyta šunims. Mūsų šalyje jie labai populiarūs. Latvijos korgių grupėje internete apie juos labai daug kalbama“, – pasakoja Elza ir Žanis.
Šunų humanizacija pastebima ne tik Latvijoje. Panašias tendencijas galima išvysti ir Lietuvoje – čia gyventojai taip pat švenčia savo augintinių gimtadienius ar net užsuka su jais į kavinę. Vilnietis Ignas pasakoja, kad jo šuo Kimčis jau spėjo patirti ne vieną tokią pramogą.
„Gimtadienio proga Kimčiui davėme šuns tortą, kartais pasiimame ir „puppuccino“ kavinėje. Manau, kad tai pramoga ne tik šuniui, bet ir juos auginantiems. Galime kartu paminėti gimtadienio šventę, dalyvauti joje kaip su šeimos nariu. Kai Kimčis buvo mažesnis, jis daug spręsdavo galvosūkių, dabar kiek mažiau, bet visada užsiimame dresūra ir lavinimo pramogomis, kad treniruotume jo protą“, – pasakoja Ignas.
Saikas ir šuns gerovė – svarbiausia
Nors „žmogiškos“ pramogos vis labiau populiarėja, svarbu nepamiršti augintinio poreikių ir atsižvelgti į jo savijautą. Gyvūnų maisto gamybos įmonės „Kormotech“ mokslinės komunikacijos projektų vadovė, veterinarė Gražina Janušytė akcentuoja, kad svarbiausia yra saikas ir šuns gerovė – tiek renkantis skanėstus, tiek planuojant veiklas.
„Specialūs produktai, tokie kaip šunų alus, ledai ar tortai, gali būti visiškai saugūs, jei jų sudėtis pritaikyta šuns virškinimo sistemai ir nėra kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, šokolado, dirbtinių saldiklių, cukraus. Tačiau net ir saugius produktus būtina duoti saikingai – kaip išimtį, o ne paversti kasdienio raciono dalimi. Rekomenduojama, kad sveiki užkandžiai sudarytų ne daugiau kaip 10 proc. šuns dienos kalorijų normos“, – aiškina G. Janušytė.
Anot specialistės, toks patarimas galioja ne tik maistui, bet ir kitoms pramogoms – jos taip pat turėtų atitikti šuns charakterį ir poreikius.
„Apranga ar fotosesijos gali būti smagios, jei šuo jose dalyvauja noriai, be streso. Funkcinė apranga – nuo lietaus ar šalčio – turi aiškią naudą, bet nereikėtų persistengti vien dėl estetikos. Baseinas šuniui – puikus būdas stiprinti raumenis, atsigauti po traumų, tačiau tik tuo atveju, jei keturkojis mėgsta vandenį“, – teigia G. Janušytė.
Veterinarė taip pat atkreipia dėmesį, kad pramogaujant su augintiniu visuomet svarbu stebėti jo kūno kalbą. Jei šuo atsitraukia, nenori skanėsto, ima lekuoti, priploja ausis ar pabruka uodegą – tai ženklai, kad pramoga jam nepatinka arba ji per intensyvi. Tuo tarpu atsipalaidavęs, smalsus šuo, noriai dalyvaujantis veikloje, rodo, kad pramoga jam tinka.
Sveikatos formulė slypi dubenėlyje
Šuns sveikatos pagrindą sudaro ne tik tinkama priežiūra, bet ir visavertė mityba, todėl maistas išlieka vienu svarbiausiu svertu kuriant laimingą augintinio gyvenimą. Kitaip nei žmonės, kurių racionas kasdien kinta, šunys dažniausiai yra maitinami tuo pačiu maistu. Vis dėlto svarbu atsiminti, kad universalaus vieno recepto visiems šunims nėra. Kiekvieno augintinio mitybos poreikius lemia individualūs veiksniai – amžius, veislė, sveikatos būklė, alergijos ar aktyvumo lygis, todėl siekiant parinkti geriausiai subalansuotą racioną, visuomet verta pasikonsultuoti su veterinaru.
Kaip nurodo Europos augintinių maisto pramonės federacija (FEDIAF), šunims būtina užtikrinti visų pagrindinių maistinių medžiagų balansą – nuo baltymų iki mineralų. Netinkamai subalansuota mityba gali turėti rimtų pasekmių – nuo nutukimo ar kepenų veiklos sutrikimų iki inkstų pažeidimų ir trumpesnės augintinio gyvenimo trukmės.
Visavertį šuns racioną turėtų sudaryti šešios pagrindinės maistinių medžiagų grupės. Pamatine statybine medžiaga tvirtiems raumenims laikomi gyvūninės kilmės baltymai, gaunami iš vištienos, jautienos ar žuvies – jų minimalus kiekis suaugusio šuns kasdieniame maiste turėtų siekti apie penktadalį, priklausomai nuo veislės ir aktyvumo.
Riebalai ir aliejai – vienas svarbiausių energijos šaltinių, ypač dideliems ir aktyviems šunims. Ypač vertingos Omega-3 riebalų rūgštys, kurių gausu jūrinių žuvų taukuose ar linų sėmenyse – jos padeda palaikyti sveiką odą bei žvilgantį kailį. Ne mažiau reikšmingos ir Omega-6, dažniausiai gaunamos iš augalinių aliejų, kurios svarbios stipriam odos barjerui ir gerai kailio būklei.
Angliavandeniai, gaunami iš pilno grūdo produktų, ryžių, avižų, daržovių ar vaisių, suteikia papildomos energijos bei virškinimui reikalingos ląstelienos.
Vitaminai ir mineralai taip pat būtini – jie palaiko daugelį gyvybinių funkcijų. FEDIAF akcentuoja, kad šunims svarbus kalcio ir fosforo balansas bei pakankamas vitamino D kiekis, kurie padeda išlaikyti tvirtus kaulus ir sveikus dantis.
Galiausiai – vanduo. Jo vaidmuo mitybos plane dažnai nuvertinamas, nors jis yra neatsiejama visų organizmo funkcijų dalis – nuo virškinimo iki kūno temperatūros reguliavimo.
FEDIAF taip pat pabrėžia, kad skirtingo amžiaus šunims reikalingi skirtingi mitybos sprendimai: pavyzdžiui, šuniukams būtina daugiau energijos ir baltymų augimui, o senyvo amžiaus šunims – lengviau virškinamas maistas su tinkamu kalcio bei fosforo santykiu ir mažesniu kalorijų kiekiu.
