Sportas – sveikatos ir energijos šaltinis, bet tik tuo atveju, jei sportuojama atsakingai. Mirusių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, palyginti su kitomis ligomis, yra daugiausia ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Gydytojai kardiologai atkreipia dėmesį, kad greta įvairių rizikos veiksnių, kuriuos visuomenei vis primena specialistai, didelę riziką širdžiai kelia ir individualaus žmogaus krūvio neatitinkantis sportas. Todėl visi, ketinantys pradėti sportuoti, būtinai turi konsultuotis su medikais bei atlikti jų skirtus tyrimus.
„Pradedantieji sportuoti dažnai neįvertina savo širdies ir kraujagyslių funkcijų galimybių, į treniruotes ateina neišsityrę širdies būklės. Per greitai užsimoję pasiekti didžiausių rezultatų, jie neapsilanko pas specialistą, kad šis nustatytų individualius fizinio krūvio toleravimo slenksčius – kiek laiko galima sportuoti, kada galima daryti pertraukas, kokius pratimus rinktis, o kokių vengti“, – sako prof. habil. dr. Donatas Vasiliauskas. Profesorius pabrėžia, kad, prieš apsilankant sporto salėje, būtina pasitarti su gydytoju ne tik tiems, kam nustatytos širdies ligos, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, nutukimas, sergantiems sąnarių ligomis, bet ir sveikata nesiskundžiantiems.
Profesoriaus kolegės dr. Jolantos Marcinkevičienės teigimu, dažnai tenka konsultuoti jaunus žmones, norinčius kuo greičiau pasiekti sporto rezultatų ar greitai pagerinti fizinę formą. Deja, jaunimas neatsižvelgia, kad iki šiol buvęs fiziškai neaktyvus kūnas bei širdis gali patirti stresą ir persitempti. Vidutinio amžiaus žmonės trokšta išlaikyti tokį patį fizinį pasirengimą, koks buvo jaunystėje. Pasak specialistės, dažniausiai jie ir sportuoja įprastu, daugelį metų kartojamu tempu, neatsižvelgdami į didėjantį amžių, sveikatos pokyčius ar persirgtas ligas. Kartais net ir širdies ligomis sergantys, peršalę arba neseniai operacijų turėję žmonės vis tiek nusprendžia sportuoti – nepasitarę su gydytoju jie kelia didžiulį pavojų savo sveikatai.
Ketinantiems sportuoti, kardiologai rekomenduoja apsilankyti pas specialistus, kurie:
- užrašo ramybės elektrokardiogramą (EKG), parodančią širdies laidžiosios ir elektrinės sistemos būsenos aritmijų galimybes, greitą arba pernelyg retą širdies ritmą;
- atlieka krūvio testą, kurio metu nustatoma aerobinio slenksčio, širdies reakcijos būklė į fizinį krūvį;
- vertina širdį echoskopu – širdies miokardo būklę, vožtuvų funkciją, sistolinės ir diastolinės širdies funkcijos, raumens, širdies pertvaros ir sienelių storio nustatymą;
- atlieka bendrą kraujo tyrimą ir gliukozės toleravimo testą.
Specialistai pažymi, kad nors sporto klubuose įrengtos saugios technologijos, o salėse yra pirmąją medicinos pagalbą galinčių suteikti trenerių, vis dėlto už savo sveikatos būklę žmonės atsakingi patys. Kilus abejonėms dėl savo galimybių, patariama pasikonsultuoti su medikais.
