Ausiai itin malonūs muzikos garsai – skambantys buteliai, skardinės, plastiko pakuotės – tokią kūrybingą reklamą nuo šiandien galės išgirsti lietuviai. „Gamtos ateities“ vykdomos tvarumo kampanijos šūkis: „Rūšiavimas skamba gerai. Mes – už ilgai grojančias pakuotes”, o pati kampanija siekia skatinti tvarų vartojimą ir ilgaamžiškumą, kurį užtikrina panaudotų medžiagų perdirbimas, jas rūšiuojant.
„Šios muzikalios reklamos tikslas – kalbėti apie tinkamo rūšiavimo svarbą ir skatinti žmones bei verslus rinktis tokias pakuotes, kurios ilgai „grotų“. Tai jos gali daryti arba grįždamos tarnauti perdirbtos, arba naudojamos pakartotinai. O jei pakuotė savo jau „atgrojo“, saugiai palydėkime ją iki atitinkamo rūšiavimo konteinerio tam, kad beprasmiškai nenugultų sąvartyne“,– sako gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.
Reklamą kūrusios reklamos agentūros „Marios Agency“ partnerė ir kūrybos vadovė Renata Šarkauskaitė pastebi, kad apie tvarumą ir rūšiavimą reklamoje kalbėta daug ir įvairiai, tačiau įvairūs gąsdinimai, didaktika nebelabai veikia žmones, tad tenka kurti kažką visiškai kitokio. „Daug didesnį poveikį galima pasiekti pozityvia žinute. Tik ją, kai reikia kalbėti apie atliekas, taršą ir jos pasekmes, nelengva sugalvoti. Pasirinkome pozityvią ir šviesią visos kampanijos pagrindinę mintį: rūšiuojant nebereikalingas pakuotes galima paversti kai kuo gražiu ir amžinu. Muzika, šiuo atveju, yra metafora, kaip atliekos gali transformuotis į kažką gražaus ir gero“, – kūrybos užkulisius atskleidžia R. Šarkauskaitė.
Ji drauge su kolegomis suprato, kad kiekvieną metalo, stiklo, plastiko ar popieriaus atlieką, ją perdirbus, galima paversti muzikos instrumentais. Reklamos kampanijos kūrėjai kaip pagrindinį kampanijos simbolį sukūrė grojančią skulptūrą, padarytą iš perdirbamų pakuočių. Ji nufilmuota tikroje meno galerijoje – kaip meno kūrinys. Iš šio grojančio muzikinio aparato skleidžiamų garsų ir tikrų garsų, įrašytų pakuočių perdirbimo gamyklose („Kauno stiklas“ ir kt.), šiuolaikinės muzikos kompozitoriai sukūrė tikrą, autentišką muziką. Ji ir tapo šio reklamos vaizdo įrašo muzikiniu garso takeliu.
„Šiuo metu ruošiamės išleisti vinilinę plokštelę, kurioje šie industriniai, perdirbamo stiklo, plastiko, metalo garsai taps muzikos albumu ir kampanijos garso takelio „remix’u“. Manome, kad reklama turi nuolat ieškoti vis naujų, originalių būdų, kaip pasiekti vartotoją, paveikti ne tik jo mintis, bet ir emocijas. O tam tinka visi pojūčiai – ne tik vaizdas, bet ir garsas. Muzika, garsai yra itin paveikūs emociškai“, – sako reklamos agentūros „Marios Agency“ kūrybos vadovė.
Reklamos režisieriumi ir operatoriumi tapo Martynas Norvaišas – talentingas vizualistas, dirbantis su kino, meniniais projektais, šiuokart sukūręs įtaigų, įkvepiantį vaizdą ir išskirtinės estetikos kūrinį. Grojantį aparatą – kinetinę skulptūrą – sukūrė vienas geriausių kino dailininkų, dekoracijų kūrėjų Audrius Pukšta ir Ingrida Pukštė. Visa skulptūra gavosi beveik 6 metrų pločio. Kūrėjams reikėjo ne tik užtikrinti konstrukcijos patikimumą, bet ir iš perdirbamų pakuočių kompozicijos išgauti reikiamą estetiką, tam tikrą grojančio aparato (muzikinės dėžutės) efektą. Taip pat – pasiekti, kad perdirbamos pakuotės šioje judančioje konstrukcijoje sąveikautų tarpusavyje, skleisdamos garsus. Pasak R. Šarkauskaitės, tokiam dideliam, judančiam objektui eksponuoti pasirinkta tikra meno galerijos erdvė– Vilniuje, Naujamiestyje veikianti TSEKH.
Projekto muziką kūrė šiuolaikinės muzikos kūrėjai Marius Narbutis ir Andrius Kauklys („Garso Architektūra“), žinomos grupės „Happyendless“ nariai. Muzikai kurti buvo naudojami autentiški perdirbamų medžiagų garsai, derinami su grojančios skulptūros skleidžiamais garsais, juos „perdirbant“ į muziką.
Asociacijos „Gamtos ateitis“ atstovė D. Ramanauskaitė primena, kad nors didžioji dalis lietuvių stengiasi rūšiuoti atliekas, dar, toli gražu, ne visi atskiria, kas yra pakuotė, o kas – daiktas, produktas, ir į pakuotėms skirtus konteinerius meta netinkamus daiktus. Be to, pasak jos, ir ne visos pakuotės gali būti perdirbamos, todėl apie galimybes jas panaudoti dar kartą verta pasidomėti dar prieš įsigyjant prekę.
„Ilgiausiai „grojančios“ ir lengviausiai perdirbamos pakuotės yra iš popieriaus, jei jos nesuteptos, ir stiklo. Tuo tarpu įsigyjant produktus plastiko pakuotėse, rekomenduojame atkreipti dėmesį, ar tokia pakuotė galės būti lengvai perdirbama. Ypač gamtai nedraugiškos yra kombinuotos pakuotės, sudarytos, pavyzdžiui, iš kelių skirtingų medžiagų, kurias sunku atskirti, tad toks plastikas bus deginamas ir tokios pakuotės sugrota melodija truks graudžiai trumpai“, – pastebi D. Ramanauskaitė.
Praeitų metų pabaigoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad tik kas 5–tas gyventojas, rinkdamasis prekes, atkreipia dėmesį į tai, iš ko pagamintos pakuotės ir ar jos perdirbamos.
Asociacijos „Gamtos ateitis“ tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti skaidrią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą bei įgyvendinti visuomenės švietimo, edukacijos priemones, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.
