Besibaigiančius jubiliejinius metus, žyminčius 200 metų nuo grafų Tiškevičių Palangos valdos įsigijimo, kurortas paminėjo išskirtinai – gruodžio 30-ąją, pirmadienį, Kurhauzo fasadą papuošė garsiosios giminės herbas. Pasak Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus, tai – padėkos ir atminimo ženklas, primenantis svarų Tiškevičių giminės indėlį į Palangos, kaip kurorto, raidą.
Kodėl Kurhauzas?
Tiškevičių herbas – Leliva (Leliwa) – šios giminės gautas dar 16 amžiuje. Herbo skydo fone pavaizduotas pusmėnulis ir žvaigždė. Virš skydo – riterio šalmas su karūna ir povo plunksnomis.
Idėjos būtent garsiosios giminės herbu įamžinti jubiliejinius metus autoriai – Vakaris Bernotas ir Ugnė Bernotaitė. Įgyvendinant šių meninio akcento kūrėjų sumanymą, Kurhauzą papuošė bronzinis bareljefas ant granitinio skydo su giminės šūkiu „Būkite žiburiais gyvenimo klystkeliuose“.
Kurhauzas šiam įamžinimui pasirinktas ne atsitiktinai – kurorto simboliu tapęs pastatas glaudžiai susijęs su Tiškevičių dinastija ir Palangos kurorto istorijos pradžia. Apie 1877 m. grafas Juozapas Tiškevičius dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną. Vėliau jis išplėstas į pirmąjį kurorto viešbutį, kuris tapo pagrindine poilsiautojų susibūrimo vieta. Čia veikė restoranas, skaitykla, biliardo ir kitų žaidimų salės, taip pat vyko koncertai, spektakliai ir šokiai. Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi, todėl herbo įkurdinimas čia – prasminga istorinė sąsaja.
Grafų Tiškevičių indėlis į Palangą
1824 m. Palangą iš generolo Ksavero Niesiolovskio įsigijo grafas Juozapas Mykolas Tiškevičius ( 1761–1839) už 177 tūkst. 171 sidabro rublį. Nuo tada Tiškevičių giminė tapo svarbia Palangos istorijos dalimi, formuojant dvaro sodybą, įkuriant parką (1897–1899 m.) bei statant rūmus (dabartinis Gintaro muziejus).
19 a. pabaigoje Juozapas Tiškevičius, rūpindamasis savo šeima ir draugais, išskyrė sklypus prie jūros viloms statyti. Taip Palanga tapo aristokratų ir poilsiautojų traukos centru. 19 a. pabaigoje vasarotojų skaičius ėmė sparčiai augti, o Palanga tapo madingu kurortu, kuriame kūrėsi nauji pastatai ir vilos.
Grafų palikimą tęsė Juozapo sūnus Feliksas Tiškevičius (1869–1933). Jis pastatė naujus rūmus (dabartinį Gintaro muziejų), įrengė parką, maudyklas, jūros tiltą, vandentiekį ir elektros jėgainę. Felikso dėka kurorte buvo puoselėjama kultūra, o jo žmona Antanina Sofija Loncka-Tiškevičienė įkūrė Lurdo grotą,s rėmė bažnyčios statybas.
Tiškevičių giminės paveldo išsaugojimas
Grafų Tiškevičių herbo atidengimo renginyje dalyvavęs Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus atkreipė dėmesį, kad šiandien garsiosios giminės paveldas Palangoje restauruotas ir džiugina palangiškius bei miesto svečius. Meras dėkojo visiems, prisidedantiems prie grafų Tiškevičių palikimo saugojimo ir puoselėjimo, kad ateities kartos galėtų džiaugtis Palangos istorine dvasia.
„Šiandien žengtas dar vienas žingsnis, įamžinant grafų Tiškevičių vardą Palangoje. Kartu tai – ir padėka šiai giminei už paliktą kultūros paveldą. Palangos Kurhauzas, Tiškevičių rūmai, Birutės parkas, garsiosios vilos, tiltas, nuostabaus grožio bažnyčia – tai iki šiol išlikę grafų Tiškevičių giminės pėdsakai, formavę Palangą kaip kurortą bei kuriantys unikalų Palangos veidą ir darantys mūsų kurortą itin jaukų ir ypatingą“, – sakė Š. Vaitkus.
