Paspaudus pirmajam šaltukui ir pasirodžius plikledžiui – įvairiausių traumų skaičius išauga net 2-3 kartus. Ortopedas-traumatologas Andrius Vaitiekus sako, kad nors traumų išvengti galima visai nesudėtingai, gyventojams kasmet vis tiek pravartu priminti, kad esant sudėtingesnėms oro sąlygoms rekomenduojama saugotis slidžių paviršių – laiptų, šaligatvių, vengti nebūtinų kelionių automobiliu.
Žiemą pasitaiko ir „vasariškų“ traumų
Gydytojas pabrėžia – dalis traumų atsiranda ir dėl gyventojų neatsakingumo. Pasitaiko ir tokių, kurie esant plikledžiui gatvėmis dar važinėja dviračiais ar paspirtukais.
„Nors skamba gana absurdiškai, žiemą pasitaiko ir „vasariškų“ traumų. Žmonės esant nepalankioms sąlygoms vis dar sugalvoja pasivažinėti dviračiais ar paspirtukais. Dažnai nukrenta, susižaloja peties sąnarius, riešus, susitrenkią galvą. Pavyzdžiui, jau kelintą sezoną man tenka gydyti tą patį pacientą, kuris žiemą važinėja dviračiu ir kasmet laužosi riešo sąnarius“, – pasakoja gydytojas.
Anot traumatologo, prastos oro sąlygos, blogas matomumas, šlapdriba – žymiai padidina ir transporto įvykių skaičių. Kaip teigia A. Vaitiekus, tokių įvykių metu dažniausiai pasitaiko įvairios galvos traumos, kaklo patempimai, krūtinės sumušimai, kartais sudėtingi kojų, rankų lūžiai, krūtinės ląstos sužalojimai.
Gydytojui antrina ir draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ filialo Lietuvoje rizikos vertinimo ir produktų departamento vadovas Andrius Dambrauskas. Jo teigimu, tai, kad šaltuoju metų laiku traumų skaičius gerokai išauga rodo ir stipriai padidėjęs draudimo paketų poreikis.
„Žiemą gyventojai išties jaučia atsakomybę pasirūpinti savo saugumu. Pastebime, kad šiuo metu lietuviai rūpinasi ne tik asmens, vaikų, bet ir KASKO draudimu – kadangi žiemą išauga eismo įvykių skaičius keliuose. Pastarojo žiemą, lyginant su šiltuoju sezonu nuperkama 50 proc. daugiau. Draudimas – pirmas ir bene svarbiausias žingsnis investuojant į savo ir savo artimųjų saugumą“, – sako A. Dambrauskas.
Žiemos sportas – smagi, bet ganėtinai pavojinga pramoga
Žiemą taip pat išauga ir su aktyviu gyvenimo būdu, snieglentėmis, slidinėjimu susijos traumos. Dažniausiai, pasak gydytojo, žiemos sportu užsiiminėjantys gyventojai patiria įvairių sumušimų: kelio, peties sąnarių, nugaros, galvos, ypač jeigu sportuojama be šalmo. Taip pat pasitaiko įvairiausių lūžių, raiščių plyšimų.
„Esant pavojingesnėms sąlygomis, ypač plikledžiui – rekomenduoju rinktis kelią, kuriame matomas puresnis sniegas. Žinoma, norint išvengti griuvimo apskritai, geriausia yra naudoti batų apkaustus, vadinamuosius krokodilus. Tiems, kurie užsiiminėja žiemos sportu – svarbiausia dėvėti šalmą, patogią, specialiai tam pritaikytą avalinę, kelių, riešų apsaugas.
Labai svarbu nepersistengti – įvertinti savo fizines galimybes. Na, o jeigu jau krentate – kaip įmanoma labiau stengtis nesiremti riešais. Stengtis kristi ant sėdmenų srities, kad smūgį sugertų kuo didesnis kūno plotas“, – teigia A. Vaitiekus.
Ką daryti nušalus galūnes?
Kaip teigia gydytojas, temperatūros stulpeliams pasiekus itin žemą temperatūrą pasitaiko ir nušalimų: dažniausiai plaštakų, pėdų, veido.
„Jeigu jaučiate, kad patyrėte nušalimą – svarbiausia kuo greičiau patekti į šiltą patalpą. Dar vienas svarbus dalykas – nušalusių galūnių nemerkti į labai karštą vandenį. Taip galite pažeisti audinius. Geriausia nušalusias vietas pamerkti į šiltą – 37-39 laipsnių vandenį. Taip pat sušalus rekomenduoju išgerti šiltų gėrimų, geriausia – karštos arbatos“, – sako gydytojas traumatologas.
Kalbėdamas apie vaikus, gydytojas pataria į mokyklą ar darželį jiems įdėti lengvesnius batus, kuriuos būnant patalpoje jie galėtų persiauti.
„Tarp vaikų pasitaiko ir tokių nušalimų, kuriuos lemia per šiltuose batuose prabuvusios kojos. Laiką leidžiant šiltoje patalpoje ir joje nepasikeitus batų kojos suprakaituoja, o išėjus į lauką vaikai jas gali nepastebimai nušalti“, – teigia specialistas.
Artėjant šventėms – taip pat išlikite budrūs
Gydytojas A. Vaitiekus sako, kad šventiniu laikotarpiu traumų taip pat visuomet padaugėja. Tiesa, daugiausiai jų įvyksta dėl išaugusio alkoholio vartojimo.
„Šventinis laikotarpis dažniausiai yra gana dinamiškas: visur skubame, lekiame, kartais pritrūkstame atsargumo, dėl kurio ir įvyksta traumos. Kitos traumos dažnai susijusios ir su alkoholio vartojimu. Šventiniu laikotarpiu padaugėja galvos traumų, galūnių lūžių. Be to, per šventes vyksta ir vaikų atostogos, kurių metų laisvalaikis leidžiamas kur kas aktyviau nei įprasta. Tuomet išauga slidinėjimo, važinėjimo rogutėmis traumų skaičius, tad nepamirškite išlikti budrūs“, – sako A. Vaitiekus.
